Kitaip tariant, jei pilnai pasiskiepijęs žmogus iki sausio 9 d. neturės pasidaręs teigiamo antikūnų tyrimo, galimybių pasu galės naudotis, tik jei pasiskiepys sustiprinamąja doze.
Taip pat galimybių pasas galioja 72 valandas nuo PGR tyrimo paėmimo (jam esant neigiamam) ir persirgus COVID-19 (ne seniau nei prieš 210 d.).
Visgi realybė tokia, kad jau dabar prie kai kurių laboratorijų durų nutįsusios tokios eilės, kad iki sausio 10 d. pasidaryti antikūnų tyrimo nebeišeis. Daug pasiskiepijusių žmonių skuba atlikti antikūnų tyrimus tam, kad dar dviem mėnesiams galėtų atidėti revakcinaciją.
Dėl omikron atmainos reikia ne tirtis, o skiepytis
Daug visuomenės pasipiktinimo sukėlusį sprendimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina tuo, kad Europoje ir Lietuvoje plinta omikron atmaina.
„Ši atmaina yra labiausiai besiskirianti nuo kitų iki šiol aptiktų, galimai susijusi su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laikui po vakcinacijos. Tik po trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena“, – aiškina SAM specialistai.
Pažymima, kad būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad svarbiausia gyventojams yra pasiskiepyti ir tokiu būdu apsaugoti save ir aplinkinius, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos.
„Taip pat svarbu paminėti, kad įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nėra vertinami antikūnų tyrimų rezultatai, todėl visiems gyventojams rekomenduoja pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – dėstoma SAM pranešime.
Vyriausybei priimat šį sprendimą premjerė Ingrida Šimonytė taip pat akcentavo, kad būdina „atšviežinti“ imuninę apsaugą.
„Dėl vakcinuotų žmonių tie įrodymai, turint omenyje omikron atmainą, yra tokie, kad realiai alternatyva čia nebelabai gali būti, nes interesas kaip tik turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių turėtų šviežią skiepą tie, kurie neturi suformuoto šviežio imuniteto persirgimu“, – sake ji.
Tam tikri antikūnai aptinkami tik persirgus
Visgi sprendimas paskiepytiems žmonėms nebeleisti gauti galimybių paso su serologiniu testu nepraslydo pro akis ne tik žinomiems žmonėms, bet ir specialistams.
Šie pažymi, kad klausimas dėl serologinio testo nevienareikšmis, mat niekas negali nubrėžti ribos, kiek antikūnų yra pakankamai tam, kad žmogus būtų apsaugotas nuo užsikrėtimo.
Sutinkama, kad kiekviena situacija individuali, mat dalis paskiepytų žmonių gali turėti gerokai didesnius antikūnų titrus dėl to, kad persirgo koronavirusu nieko apie tai nežinodami.
Kaip vieną galimų variantų tokiais atvejais VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė yra pateikusi Izraelio pavyzdį. Kaip aiškino ji, čia yra tokia, kad paskiepytieji gali pasidaryti anti-N IgG testą ir jei jis teigiamas, išduodamas žaliasis pasas su ilgesniu galiojimu.
„Anti-N – tai antikūnai prieš viruso nukleokapsidės (N) baltymą, jie susidaro tik persirgus, bet nesusidaro paskiepytiems, nes vakcinų sudėtyje nėra N baltymo. Kitose šalyse turbūt nėra galimybės gauti galimybių paso po serologinio testo, tai gal todėl ir Lietuvoje įvesta tokia tvarka. Nežinau motyvų ir negaliu komentuoti. Tai galbūt bus paskatinimas, kad jei kyla įtarimas dėl infekcijos, reikia pasidaryti PGR tyrimą“, – sakė ji.
Vertina ne pagal antikūnų kiekį, o praėjusį laiką
Mokslininkė kartu yra įspėjusi, kad skiepijantis sustiprinamąja doze turint labai aukštus antikūnų titrus reikėtų pasiruošti, kad galima patirti stipresnius nepageidaujamus vakcinos reiškinius.
Tuo metu Nacionalinio vėžio onkoimunologas dr. Marius Strioga pažymėjo, kad vis tik pagrindinis vertinimo rodiklis revakcinacijai pasirinktas laiko tarpas, praėjęs po pilnos vakcinacijos, o ne esamas antikūnų titras. Todėl, jo teigimu, nėra žinoma, kad galėtų nutikti kas nors baisaus pasiskiepijus ir esant dideliam antikūnų kiekiui.
„Taigi Vyriausybė priėmė sprendimą, kad norint pratęsti galimybių paso galiojimą, praėjus 7 mėn. po pilnos vakcinacijos, yra būtina revakcinacija, nepriklausomai nuo tuo metu esančio Ak titro. Taip pat nėra duomenų, kad dažna vakcinacija sukeltų sveikatai žalingą hiperimunizaciją.
Taip, klinikiniu požiūriu, situacija yra neapibrėžta ir gydytojui labai nemaloni – turi tyrimo rezultatą su tiksliai nurodyta tiriamo parametro verte, bet negali žmogui konkrečiai pasakyti, kokia to rezultato objektyvi klinikinė reikšmė ir svarba, priimant atitinkamus sprendimus, pvz., dėl revakcinacijos“, – aiškino jis.
Specialistas konstatavo, kad pandemija toks jau metas, jog kovojant su nuolat kintančiu virusu neišvengiamai lieka daug neapibrėžtumo. „Tačiau galiu užtikrinti, kad visi medicininiai ir politiniai sprendimai (pvz., dėl revakcinacijos ir GP galiojimo) priimami tik įvertinus, kad jie neturi žinomos ar objektyviai tikėtinos žalos sveikatai“, – dar praėjusią savaitę tvirtino M. Strioga.
Jau dabar siūlo susirūpinti, kaip elgsimės po kelių mėnesių
Komentuodamas sprendimą nebepripažinti skiepytų žmonių antikūnų testų galimybių pasui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis teigė, kad nėra vienos nuomonės dėl šio sprendimo.
„Diskutuojant iškyla įvairių situacijų. Galbūt tam tikra protinga išimtis ar sprendimas, kurį priima kažkokiais kriterijais besivadovaudamas specialistas ar gydytojas, galėtų sumažinti tas aistras.
Turbūt mes esame vienintelė Europoje šalis, kuri turi įsivedusi tokius kriterijus, bet kitos šalys turi dar kitus kriterijus, kurių mes neturime. Tai kiekviena, ypač maža šalis galėtų turėti lankstumo. Gal biurokratine ar valdysenos prasme jis yra sudėtingas, žmonės linkę apeiti tam tikras išimtis, bet vėlgi šioje vietoje ne vieta pyktis su žmonėmis“, – komentavo jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Profesorius pažymėjo, kad reikia turėti kažkokią alternatyvą, pavyzdžiui, testavimąsi ir apskritai nusibrėžti planą ateičiai.
„Reikia pragyventi mėnesį ar du planuojant į ateitį, tada vėl reikės įvertinti situaciją – kiek bus persirgusių, kiek jų nereikės testuotis ir t.t.
Prisiminkime, kad jei bus didžiulė banga, tai bus sustiprinanti skiepo dozė ne vienam. Tai vėl iškils klausimas, ar aš sirgau, ar ne, ar man reikės trečios ar ketvirtos dozės. Taigi turime pagalvoti, kas bus ir po kelių mėnesių“, – pastebėjo jis.
Gelbėtų vieninga sistema?
Kadangi antikūnų skaičius nėra standartizuotas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys teigė, kad galbūt čia padėtų vieninga sistema. Tik, jo manymu, klausimas, ar tai išties būtų pagrįsta.
„Pats žinau ne vieną, ne du tokius atvejus, kai žmogus pasitikrino trijose laboratorijose ir gavo tris skirtingus atsakymus. Tai viskas čia normalu – yra skirtingos laboratorijos, skirtingi aparatai, visiškai skirtingi chemikalai naudojami tyrimui, todėl ir turime skirtingą rezultatą.
Taip, būtų nuostabu, jei sukurtume vieningą antikūnų tyrimo sistemą – arba pareikalauti visų laboratorijų dirbti viena standartizuota metodika. Tai reiškia, kad keldami tokį reikalavimą turime ištraukti pinigus iš kišenės ir visoms laboratorijoms padėti standartizuotą variantą. Tai kainuoja didelius pinigus ir klausimas, koks bus to efektas. Vardan ko tu tai darai? Tokiu būdu investuotume ne vieną milijoną eurų tam, kad gautume tarsi gautume žmonių ramybę. Taip, ją gautume, bet klausimas, ar tą ramybę taip pirkti yra racionalu ir logiška?“ – „Žinių radijuje“ svarstė jis.
L. Slušnys pridūrė, kad juo labiau dar iki galo nežinoma, kiek turimi skiepai yra atsparūs omikronui, tad tai dar prisidėtų prie to, kad „antikūnų titras nieko negalintis dorai pasakyti“. Tad sudėjus visas aplinkybes, anot jo, tenka priimti sprendimą testą pašalinti iš galimybių paso.
