Valstybinė ligonių kasa pripažįsta, kad pacientai retai skundžiasi dėl galimai neteisėto gydymo įstaigų pasipinigavimo. Tačiau, kai jos patikrinamos, daugiau nei pusė skundų pasiteisina.
Įtaria mėginus užsidirbti dvigubai
Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje teisininkas Tomas Chochrin pasidalijo istorija, kuri, jo nuomone, gali pasitarnauti ir kitiems gyventojams, iš kurių sveikatos paslaugų įmonės gali bandyti neteisėtai „išsimušti pinigų“.
Jis pasakojo Vilniaus centre esančią „GK kliniką“ pasirinkęs tik dėl šeimos gydytojos, kuria esą visiškai pasitiki, neabejoja jos kompetencija ir nežada keisti.
„Naujųjų metų išvakarėse sugebėjau susirgti gripu, todėl teko apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad išsiaiškinčiau, kas ne taip su mano sveikata.
Po apsilankymo pas gydytoją buvau nemaloniai nustebintas atsiskaitydamas už paslaugas, kai man pasakė, kad nuo šiol klinikoje galėsiu lankytis, jeigu: a) sumokėsiu metinį abonementinį 300 eurų mokestį; arba b) mokėsiu po 30 eurų už kiekvieną apsilankymą“, – stebėjosi T. Chochrin, pridūręs, kad už 3 asmenų šeimą išeitų 900 eurų metinis mokestis.
Tuomet jam, kaip teisininkui, iškilo keli klausimai. Pirma, kodėl iš jo prašoma mokesčio, dėl kurio nebuvo susitarta? Antra, nuo kada teisėta reikalauti mokesčio už apsilankymą pas šeimos gydytoją, jeigu jo paslaugos pagal įstatymą yra nemokamos, tiksliau, kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) biudžeto, gyventojams mokant atitinkamas įmokas?
„Taigi, kas čia atsitiko? Tiesiog „GK klinika“ susigalvojo už tas pačias paslaugas imti pinigus tiek iš ligonių kasų, tiek iš pacientų. Suprantant PSD logiką, kuri laiduoja nemokamą prieigą prie šeimos gydytojo, pasidaro gana akivaizdu, kad toks klinikos elgesys yra visiškai neteisėtas“, – komentavo teisininkas.
Pasiūlė keliauti kitur
Vėliau šiuos argumentus jis išdėstė laiške klinikai, kuriame pabrėžė nemokėsiantis jokių papildomų neteisėtų mokesčių jai.
„Kaip manote, kokia reakcija buvo į šį laišką? <...> Buvo sulaukta skambučio, pasirinktas ne atsakymas laišku, nes, kaip pagal tikras 90-ųjų „marozų patianktes“, paskambino ir pradėjo grasinti.
Grasinimų turinys maždaug toks, kad keliaukit ieškotis šeimos gydytojo paslaugų kitur, nes dabar jums teiksim paslaugas kaip nustatyta ministro įsakymuose, t. y. turėsit užsiregistruoti pas šeimos gydytoją prieš mėnesį, vizitas pas jį negalės trukti ilgiau kaip 5 min. ir t.t. Puikus kliento aptarnavimo standartas“, – ironizavo T. Chochrin.
Jis stebėjosi, kad šiais laikais įmonės leidžia sau taip elgtis su klientais. Ir jos paslaugų veikiausiai atsisakytų, tačiau šeimos gydytojo asmuo esą turi esminę reikšmę. Be to, vyrui nepatinka ir panašūs grasinimai.
„Trečia, esu įsitikinęs, kad tokią sutartį „GK klinika“ bando pakišti visiems savo klientams, o didžioji dalis jų nesupras, kad toks elgesys yra neteisėtas.
Teisinasi netikslia komunikacija
„GK klinikos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Nijolė Bartaškienė nesureikšmino paciento nusiskundimo. Ji patikino, kad metinis mokestis iš pacientų imamas tik už papildomas paslaugas.
„Pacientai, kurie nesutinka mokėti metinio mokesčio, gali ir toliau gauti šeimos gydytojo paslaugas tokios apimties, kaip yra nustatyta atitinkamuose įsakymuose. Pacientai, sutinkantys mokėti metinį mokestį, ar mokestį už paslaugą, gauna papildomų paslaugų, kurios neįeina į įsakymais nustatytą šeimos gydytojo paslaugų apimtį, paketą“, – komentavo N. Bartaškienė.
Ji pripažino, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į GK kliniką, dėl „netikslios komunikacijos“ su kai kuriais pacientais.
„GK klinika“ pripažįsta, kad keletui pacientų ne visiškai aiškiai buvo pateikta informacija apie naują paslaugų teikimo tvarką. Su šiais pacientais buvo atskirai susiekta ir informacija patikslinta“, – tikino pavaduotoja.
Ji pakartojo, kad joks neteisėtas mokestis klinikoje nėra imamas. Jį prašoma sumokėti tik už papildomų paslaugų paketą. Esą tokį veiklos modelį jau daug metų taiko ir kai kurios kitos privačios sveikatos priežiūros įstaigos.
Pasak N. Bartaškienės, jos atstovaujama klinika visais atvejais visiems pacientams stengiasi užtikrinti aukščiausią teikiamų paslaugų kokybę. O mokantiems papildomą metinį mokestį ir jo nemokantiems klinikoje teikiamų paslaugų kokybė neva nesiskiria.
Per pastaruosius penkerius metus iki praėjusių metų lapkričio „GK Klinika“ iš PSD fondo gavo 948 tūkst. eurų.
Registrų centro duomenimis, bendrovės „GK Klinika“ vienintelis akcininkas yra Karapet Babajan. Jis taip pat vadovauja kitai bendrovei „Hospital holding“, viešajai įstaigai „Baltijos medicinos tyrimų centras“, yra Lietuvos lazerinės medicinos draugijos valdybos ir Baltijos armėnų aljanso tarybos narys.
Oficialūs duomenys rodo, kad „GK Klinika“ 2017–2021 m. kasmet gavo nuo 1 mln. iki 1,6 mln. eurų pajamų. Tačiau visus šiuos metus dirbo nuostolingai ir per penkerius metus patyrė beveik 615 tūkst. eurų nuostolių. Nors jos įstatinis kapitalas yra 31,8 tūkst. eurų.
Šiuo metu bendrovė turi 47 darbuotojus. Jų darbo užmokestis yra 1,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių arba 872 eurai į rankas.
Neturi teisės pinigų prašyti papildomai
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Diana Petravičienė informavo, kad PSD apsidraudusiems žmonėms, norintiems gauti PSD fondo lėšomis apmokamas šeimos gydytojo paslaugas, keliama vienintelė sąlyga – prisirašyti įstaigoje, dėl šeimos medicinos paslaugų sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).
„Iš prisirašiusių PSD apdraustų pacientų už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Taigi nepriklausomai nuo tokios įstaigos teisinio statuso, šie pacientai neturi mokėti ne tik už apsilankymus pas šeimos gydytoją, bet ir jokių metinių ar kitų panašių mokesčių“, – aiškino VLK atstovė.
Pasak jos, papildomai nemokėdami prisirašę apdraustieji turi gauti ne tik būtinąsias paslaugas, kurių nesuteikus kyla grėsmė žmogus gyvybei ar sveikatai, bet visas tiriamąsias, gydomąsias, profilaktines šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas paslaugas.
„Jų spektras išties platus – šeimos gydytojai atlieka pacientų apžiūrą, skiria reikalingus tyrimus ir procedūras, išrašo vaistus, prireikus siunčia papildomų tyrimų, pas gydytoją specialistą ar į ligoninę, pacientus informuoja apie poreikį pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas ir kt.
Iš apdraustų ir gydymo įstaigoje prisirašiusių pacientų gali būti paprašyta susimokėti tik tada, kai jie patys pasirenka tyrimus ar paslaugas, nori jas gauti greičiau, renkasi paslaugas, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą“, – komentavo D. Petravičienė.
Ji pabrėžė, kad gydymo įstaiga, teikianti mokamas paslaugas, privalo parengti tvarką, kurioje būtų nurodyti konkretūs šių paslaugų teikimo pagrindai ir kainos, taip pat užtikrinti, kad pacientai galėtų su šia tvarka susipažinti. Mokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainos turėtų būti nustatomos kiekvienai teikiamai paslaugai.
Kas ir kaip tikrina gydymo įstaigas
Pasak VLK specialistės, prieš teikiant mokamą paslaugą, pacientas turi būti supažindinamas ir su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai, išskyrus tuos atvejus, kai šios paslaugos yra mokamų paslaugų sąraše.
„Kilus neaiškumų, pacientams patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti.
Pirmiausia, raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje pacientas buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į TLK pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas“, – aiškino VLK atstovė.
Ji informavo, kad šiuo metu sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo su ligonių kasomis yra sudariusios 375 gydymo įstaigos, iš jų 126 – viešosios, 249 – privačios. Visose jose prisirašę apdraustieji šias paslaugas turi gauti nemokamai.
Ar privačios gydymo įstaigos nepiktnaudžiauja padėtimi ir neteisėtai nereikalauja papildomai sumokėti, tikrina TLK.
„Siekdamos išsiaiškinti tokius atvejus, ligonių kasos bendradarbiauja su pacientais: juos apklausia telefonu, pacientai pateikia mokėjimo už PSDF apmokamas paslaugas dokumentus, sutikimus mokėti, pasirašomus gydymo įstaigose. Taip paaiškėja nepagrįsto mokėjimo už kompensuojamąsias paslaugas atvejai.
Kai atliekant patikrinimą tokie atvejai nustatomi, gydymo įstaigos įpareigojamos pacientams grąžinti jų sumokėtus pinigus už neteisėtai apmokestintas medicinos paslaugas“, – nurodė D. Petravičienė.
Skundžiasi retai, bet pasitvirtina per 50 proc. skundų
Gavusios paciento skundą ir gydymo įstaigos atsakymą, ligonių kasos atlieka skundo tyrimą ir vertina faktines aplinkybes, medicininę dokumentaciją. Išnagrinėjus skundą išvados ir rekomendacijos pateikiamos tiek įstaigai, tiek pacientui. Jeigu gydymo įstaiga nesutinka grąžinti neteisėtų paciento mokėjimų, pacientas savo teises gali ginti teisme.
Be to, įstatymas numato, kad TLK ir gydymo įstaigos sutarties galiojimas visa apimtimi arba iš dalies gali būti sustabdomas TLK iniciatyva, jei įstaiga per TLK nustatytą terminą nesiima priemonių TLK nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Sutartis visa apimtimi arba iš dalies gali būti nutraukiama ir tais atvejais, kai TLK, atlikusi kontrolės procedūrą įstaigoje, nustato sistemingus ir (ar) kartotinius pažeidimus arba jei įstaiga iki numatyto sutarties vykdymo sustabdymo termino pabaigos nepašalina pažeidimų.
„Norėtume pridurti, kad ligonių kasų oficialių skundų sulaukiamas skaičius yra išties nedidelis ir tai rodo, jog pacientai dažnu atveju linkę nesiskųsti ir nesigilindami į situaciją sutikti aklai mokėti gydymo įstaigų prašomas priemokas ar papildomus mokesčius“, – komentavo D. Petravičienė.
Pavyzdžiui, iš praėjusiais metais Vilniaus TLK gautų 8 oficialių skundų dėl neteisėtų mokėjimų 5 buvo pagrįsti. Nustatyta, kad gydymo įstaigos nepagrįstai iš pacientų pareikalavo susimokėti beveik 1300 eurų sumą.
Kitas pavyzdys – pernai atlikus 7 TLK inicijuotas kontrolės procedūras, buvo nustatyta beveik 184 tūkst. eurų siekianti neteisėtai iš pacientų paimtų mokėjimų gydymo įstaigose suma.
