Surūdiję vagonai trūnija Vilniuje esančioje termofikacinėje elektrinėje šalia Savanorių žiedo. 15 metų čia šeimininkavo Prancūzijos koncernas „Veolia“. Vilniaus šilumos ūkį perėmusiems sostinės valdininkams būtent šis vaizdelis asocijuojasi su buvusiu užsienio investuotojo valdymu.
„Esame mazuto ūkyje. Anksčiau šitie vagonai būdavo naudojami mazuto atvežimui į antrąją elektrinę. Vagonai nebenaudojami daugiau kaip 10 m., mazuto nebeperkame“, – sako Vilniaus šilumos tinklų eksploatacijos skyriaus vadovas Rimvydas Kvedaravičius.
560 milijonų eurų. Tokią sumą iš Vilniaus šilumos ūkį 15 metų valdžiusio Prancūzijos koncerno „Veolia“ užsimojo išsireikalauti Vilniaus savivaldybė kartu su savivaldybės valdoma Vilniaus šilumos tinklų bendrove.
„Privatus verslas tvarkėsi ne šilumos vartotojų, ne įmonės naudai, įmonę paliko labiau nugyventą, su senesniu vamzdynu. Pagal patikslintus paaukštėjusius savivaldybės reikalavimus 560 mln. eurų ieškome šilumos vartotojų ir mokesčių mokėtojų naudai“, – pasakoja Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Stokholmo arbitraže besiteisiantys Vilniaus valdantieji Prancūzijos koncerną kaltina manipuliavus šilumos tarifais, dėl ko vartotojai esą permokėjo 32 mln. eurų. Taip pat „Veolia“ kaltinama per mažai investavusi į valdytą šilumos ūkį, o nemodernizavusi Gariūnuose esančios termofikacinės elektrinės, taršos subsidijas vis tiek pasisavino. Verslininkai kaltinami ir vykdę pirkimus iš susijusių bendrovių išpūstomis kainomis.
„2002 m. išnuomojant šilumos ūkį buvo tikimasi, kad bus investicijos, kurios pagerins ūkį, pakels jo vertę, atitiks technologines tendencijas. Bet turtą atsiimant 2017 m. pamatėme priešingą situaciją“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Anksčiau skelbta ieškinio suma Prancūzijos koncernui buvo per 400 mln. eurų, tačiau sostinės valdantieji ją padidino beveik pusantro šimto milijono gavę naujos informacijos apie „Veolios“ veiklą Vilniaus šilumos ūkyje.
„Liūdnokos būsenos ūkis. Reikalauja labai daug investicijų, tą mes dabar darome, nebuvo daromos investicijos į tinklų atnaujinimą, mes dabar tą darome“, – kalbėjo Vilniaus šilumos tinklų direktorius Gerimantas Bakanas.
Savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas Stokholmo arbitraže, kurios gali siekti iki 9 mln. eurų, padengs Liuksemburge registruotas rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“. Sėkmės atveju fondui žadamas solidus atlygis – iki 20 mln. eurų.
Tačiau sostinės opozicija Šimašiaus dalinamus pažadus išsikovoti pusę milijardo eurų vadina viešųjų ryšių akcija, o valdančiuosius ragina būti pasirengus ir nuostoliams. Anot opozicijos, jei Stokholmo arbitraže nepasisektų, pačiai savivaldybei gali tekti sumokėti 20 mln. eurų bylinėjimosi išlaidas sutikusiam apmokėti investiciniam fondui.
„Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Tam tikrais atvejais yra pagrindai mokėti sėkmės mokestį net ir tais atvejais, kai byla normaliai nėra laimima. Pvz., kai yra priteisiamas vienas šilumos siurblys ar vienas euras. Nežymaus laimėjimo atveju tam tikrais atvejais būna pareiga mokėti iki 20 mln. eurų“, – sako opozicijos atstovas Vydūnas Sadauskas.
Pusantro milijono eurų savivaldybė jau išleido bylinėjimuisi, tačiau ateityje, anot Šimašiaus, savivaldybė nieko nebemokės, mat taip esą yra sutarta su investiciniu fondu. Jau ketverius metus trunkančio teisinio ginčo pabaigos ir nuosprendžio savivaldybė tikisi sulaukti kitąmet – po Seimo rinkimų.
