Storosios žarnos piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje bus kviečiami dalyvauti 50–74 m. (imtinai) amžiaus gyventojai, kuriems nėra patvirtintas storosios žarnos piktybinis navikas. Vykti tyrimui į gydymo įstaigą jiems nereikės: kartu su kvietimo laišku atrinktas asmuo paštu gaus mėgintuvėlį, skirtą išmatų ėminiui surinkti (su užklijuotu lipduku su asmens vardu, pavarde, identifikaciniu numeriu ir QR kodu), instrukciją, paaiškinančią, kaip teisingai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui (iFOBT), ir voką su atgaliniu adresu, skirtu išmatų ėminiui išsiųsti atgal, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime spaudai.
Įgyvendinant bandomąjį projektą bus tęsiamas centralizuotas kvietimų siuntimas dalyvauti Krūties piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje, skirtoje 50–69 metų (iki 2024 m. gruodžio 31 d.), o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 45–74 metų amžiaus moterims, ir Gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje, skirtoje 25–59 metų amžiaus moterims.
Bandomajame projekte, kuris prasidėjo 2023 m. lapkritį, dalyvauja du koordinavimo centrai – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – ir kelios dešimtys gydymo įstaigų, kurių sąrašas patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šių įstaigų pacientams iki 2024 m. pabaigos koordinavimo centrai planuoja išsiųsti dar apie 16 tūkst. kvietimų, taip pat rengiamas gydymo įstaigų įtraukimo į bandomąją veiklą plėtros planas 2025 metams. Bandomojo projekto pabaiga – 2025 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.
Tikslas – vienodos galimybės dalyvauti prevencijos programose
„Norėtume paraginti gyventojus aktyviau įsitraukti į vėžio prevencijos programas ir gavus kvietimą būtinai pasitikrinti. Šiuo metu prevencijos programose dalyvauja mažiau nei pusė gyventojų, kurie priklauso tikslinėms grupėms ir kuriems padidėja onkologinių susirgimų tikimybė. Šiuo bandomuoju projektu siekiame suformuoti vieningą profilaktikos programų organizavimo tvarką šalyje, kuri užtikrintų vienodą programų paslaugų prieinamumą gyventojams, nepriklausomai nuo gydymo įstaigos, prie kurios jie yra prisirašę, ir padėtų mažinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumus“, – teigia Vidurio ir Vakarų Lietuvos onkologinių ligų patikros programų koordinavimo centro vadovė doc. dr. Rugilė Ivanauskienė.
Iki šiol gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos programose gyventojai dalyvavo šeimos gydytojo siūlymu arba savo iniciatyva, o tai mažino programų efektyvumą, nebuvo užtikrinamos tolygios galimybės gyventojams gauti efektyvią prevencinę paslaugą, profilaktinius tyrimus atliko nepakankama populiacijos dalis. Tyrimus dažnai atlikdavo tie patys asmenys, prisirašę prie aktyviai prevencijos srityje veikiančių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Naujasis modelis, šiuo metu išbandomas Lietuvoje, suteikia galimybę koordinavimo centrams – Santaros klinikoms ir Kauno klinikoms – centralizuotai vykdyti tikslinės populiacijos identifikavimą, atranką, informavimą ir kvietimų siuntimą dalyvauti prevencinėse programose. Tokiu būdu gydymo įstaigos bus atleistos nuo šių administracinių darbų ir galės sutelkti visą dėmesį į tyrimų atlikimą bei jų vertinimą, taip užtikrinant kokybišką ir savalaikę pagalbą pacientams.
„Tokiu centralizuotu būdu, siunčiant kvietimus, koordinavimo centrai siekia, kad dalyvauti programoje būtų pakviestas kiekvienas programos tikslinei populiacijai priklausantis žmogus, kad būtų sudaromos vienodos sąlygos dalyvauti programoje visiems tikslinei populiacijai priklausiantiems asmenims. Stebima, ar pakviestas asmuo atvyko pasitikrinti, o jam neatvykus, siunčiamas pakartotinis kvietimas – priminimas. Tai yra labai svarbu, nes laiku diagnozavus onkologinius susirgimus, ženkliai padidėja tikimybė suvaldyti ligą, sustabdyti jos progresavimą ir netgi visiškai išgydyti“, – teigia Rytų regiono prevencijos programų koordinacinio centro vadovė Asta Nenartavičienė.
Vėžys – antra dažniausia mirties priežastis
Lietuvoje onkologinės ligos yra antra dažniausia mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas dėl vėžio fiksuojamas darbingo 45–64 m. amžiaus žmonių grupėje. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 krūties ir storosios žarnos vėžio bei apie 400–500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Pastaraisiais metais stebimas susirgimų onkologinėmis ligomis didėjimas vis jaunesnių žmonių amžiaus grupėje.
Daugelio šalių patirtis rodo, kad šias problemas galima spręsti efektyviai vykdant Europos Sąjungos rekomenduojamas onkologinių ligų profilaktines patikros programas. Efektyviam ankstyvos diagnostikos ir prevencinių programų vykdymui rekomenduojama patikrinti ne mažiau kaip 70 proc. tikslinės populiacijos. Skandinavijos šalyse, kur organizuotos patikros programos vykdomos jau nuo 1970 m., mirtingumą nuo krūties ir gimdos kaklelio vėžio pavyko sumažinti atitinkamai 40 ir 80 proc.
Ministerija primena, kad Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Plačiau apie galimybes išsitirti pagal šias programas skaitykite čia.
