Kaip pasakoja specialistė, riešo kanalo tunelinis sindromas diagnozuojamas, kai užspaudžiamas vidurinis rankos nervas, esantis plaštakoje. Riešo kanalo sindromas atsiranda dėl nuolatinio dirginimo, fizinės ir dažnos perkrovos ar spaudimo, ištinus ir susiaurėjus riešo kanalui, kai užspaudžiamas vidurinis rankos nervas.
„To priežastys gali būti įvairios: trauma, paveldimumas, nėštumas, profesija, antsvoris, reumatoidinės ligos“, – paaiškina S. Povilonytė-Žilinskienė.
Ligą lemiantys veiksniai
Pašnekovės teigimu, dažniausi nusiskundimai, išduodantys riešo kanalo sindromą, yra skausmas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis delne, patinimas. Taip pat žmogus gali jausti sunkumą atliekant kasdienes veiklas buityje ar darbe.
Pasak S. Povilonytės-Žilinskienės, nėra aiškiai nustatyta, kokios lyties asmenys šia liga serga dažniau. Jos teigimu, riešo tuneliniam kanalo sindromui daugiau įtakos turi gyvenimo būdo veiksniai ar gretutinės ligos.
„Pasak vienų atliktų tyrimų labiau linkusios susirgti moterys nuo 40 iki 60 metų. Tačiau kiti atlikti tyrimai rodo, kad tarp 30–60 metų amžiaus vyrų ir moterų ligos paplitimo skirtumas yra labiau susijęs su profesiniais rizikos veiksniais, bet ne su lytimi.
Galbūt tai labiau lemia veiksniai, tokie kaip hormoniniai organizmo pokyčiai, skydliaukės problemos, cukrinis diabetas, artritas, antropometriniai duomenys, biomechaninės perkrovos aktyvioje veikloje ar namų ūkio darbuose“, – pasakoja specialistė.
S. Povilonytės-Žilinskienės teigimu, bene dažniausiai su šia problema susiduria sėdimą darbą prie kompiuterio dirbantys žmonės: „Viršūtinės kūno dalies sutrikimai susiję su netinkama darbo padėtimi, o netinkama darbo padėtis ir ilgai nekintanti riešo ir rankos pozicija ar monotoniški, ilgą laiką trunkantys judesiai yra rizikos veiksniai.“
Riešo kanalo tunelinio sindromo gydymas
Tam, kad būtų tiksliai nustatytas riešo kanalo tunelinis sindromas, pasak S. Povilonytės-Žilinskienės, yra reikalingi tikslūs ligos eigos duomenys, klinikinis neurologo ar neurochirurgo ištyrimas bei įvertinimas.
„Dažnai taikomas instrumentinis ultragarso ar elektroneuromiografijos tyrimas, kurių metu vertinamas nervo laidumo sutrikimas bei šalia esančių sausgyslių pakitimai ar kiti atsiradę patologiniai dariniai, sukeliantys nervo spaudimą“, – komentuoja kineziterapeutė.
Nustačius riešo kanalo tunelinį sindromą, šios problemos gydymas, S. Povilonytės-Žilinskienės teigimu, priklauso nuo ligos sunkumo: „Dažniausiai ligos pradžioje gydytojas paskiria nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, riešo imobilizaciją, fizioterapijos priemones.
Kineziterapeutas atlieka pilną ištyrimą, įvertina paciento būklę, ligos eigą, taiko manualinės terapijos procedūras, kinezioteipavimą ir sudaro gydomųjų pratimų planą.“
Gali prireikti ir operacijos
Pasak kineziterapeutės, jei toks gydymas pasirodo neefektyvus, gali prireikti ir operacijos. Todėl ilgą laiką jaučiant minėtus simptomus, S. Povilonytė-Žilinskienė ragina nedelsti ir kreiptis pas gydytoją.
„Jei skausmas palaipsniui stiprėja ir nemalonūs pojūčiai plaštakoje ar delne apriboja kasdienines veiklas arba pomėgius, verta ilgai nelaukti ir kreiptis į gydymo įstaigą, nes kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė, tuo efektyvesnis bus gydymas“, – teigia ji.
Specialistė įspėja, kad net ir išgydžius riešo kanalo tunelinį sindromą, liga gali atsinaujinti, jei pacientas nesilaiko jam sudaryto gydymo plano ir rekomendacijų, prevencijos priemonių. O norintiems išvengti šios problemos, S. Povilonytė-Žilinskienė išduoda keletą svarbiausių patarimų.
„Ypatingai šiuo metu, kai didžioji dalis gali dirbti ir iš namų, ir ofise, labai svarbus optimalus darbo vietos įrengimas. Pagrindiniai griaučių ir raumenų sistemos sutrikimų prevencijos metodai – tai skirtingos darbo užduotys, galimybė keisti kūno padėtį bei reguliarios trumpos pertraukėlės, mankšta pertraukų metu.
Reguliarus judėjimas ir fiziniai pratimai padės išvengti ne tik riešo kanalo tunelinio sindromo, bet ir pagerins jūsų laikyseną, bendrą fizinę būklę. Geriausias vaistas judėjimas, o jo receptas prieinamas visiems“, – šypteli pašnekovė.
