„Koronaviruso“, „Kaukolės laužymo“, „Skalbimo kapsulių valgymo“, „Smegenų sukrėtimo“ ir kiti sveikatai kenkiantys iššūkiai – socialinio tinklo „TikTok“ dalis. Šioje platformoje, kurioje didžioji dauguma vartotojų yra nepilnamečiai, vaikai žaidžia su savo ir kitų gerove, pavyzdžiui, laižo unitazų sėdynes, valgo skalbimo miltelius, trenkiasi su galva į sieną tam, kad patirtų smegenų sutrenkimą, galiausiai nieko neįtariančiam, į orą pašokusiam bendraamžiui pakiša koją, o šis su galva trenkiasi į žemę. Dėl pastarojo, kaip rašė BBC, 2020-aisiais į ligoninę su kaukolės įskėlimu ar dar rimtesnėmis traumomis papuolė ne vienas nepilnametis, rašoma Vilniaus kolegijos pranešime spaudai.
„Vaikai šiuo aspektu nuo suaugusiųjų nesiskiria – visuomenę traukia emocijas keliantis turinys. Neveltui žiniasklaidoje skaitomiausios temos yra kriminalai ar žvaigždžių gyvenimą sukrėtę skandalai, jie savo pamatiniais principais mažai kuo skiriasi nuo „TikTok“ vaizdo įrašų – jie kelia jausmus, kurie turinį paverčia įdomiu.
Žinoma, svarbia iššūkių plitimo priežastimi tampa ir per naktį įvardintame socialiniame tinkle uždirbamas populiarumas, žymimas dideliu patiktukų, komentarų ir sekėjų skaičiumi“, – pavojingų iššūkių plitimo priežastį atskleidžia komunikacijos specialistė Rasita Kunikauskaitė.
Anot specialistės, šiame socialiniame tinkle vaikų kuriamą turinį galima apibūdinti kaip vlogą (vaizdo tinklaraštį), kuriame matoma namų ar mokyklos aplinka, pasakojama keiksmažodžiais apipinta kasdienybė, kurioje atskleidžiami ne tik vaiko asmens duomenys, bet ir kitos asmeninės detalės, kartais net apnuogintas kūnas, pritraukiantis pedofilų dėmesį. Kitaip tariant, „TikTok“ pasižymi ne viena rizika, kenkiančia vaikų raidai, psichikai ir netgi sveikatai.
„Nepilnamečiai šiame socialiniame tinkle keičiasi, o kraštutiniu atveju net viešai žaloja save ir kitus. Dėl to „TikTok“, nepamirškime, turintį ir naudos, linkčiau traktuoti kaip tą socialinį tinklą, dėl kurio vaikai praranda empatiją kitam, atsakomybės už savo veiksmus jausmą. To padariniai, deja, gali būti negrįžtami“, – mintis dėsto R. Kunikauskaitė.
