Tik 9 proc. visų plastiko atliekų yra perdirbama. Vis labiau aiškėja tikroji šios pigios medžiagos kaina – tai prisideda prie klimato šiltėjimo ir teršia planetą mikroplastiku, kuris patenka į organizmą, maistą ir aplinką.
Plastiko gaminiuose randama tūkstančiai junginių, apie kuriuos žinoma palyginti nedaug. Tačiau tai, ką žinome apie kai kurias plastiko sudėtyje esančias chemines medžiagas, kelia nerimą, rašo theguardian.com.
Aptinkamos kenksmingos medžiagos
Pavyzdžiui, Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) nustatė, kad ftalatų, kurie naudojam plastikui padaryti lankstesniam ir kurių yra plastikiniuose maisto laikymo indeliuose ir maistinėje plėvelėje, randama daugelyje JAV gyvenančių asmenų organizmuose.
Atlikus tyrimus su gyvūnais nustatyta, kad ftalatai sukelia reprodukcinės funkcijos sutrikimus, o kai kurie mokslininkai teigia, kad jie susiję su sumažėjusius vaisingumu, neurologinio vystymosi sutrikimais ir astmos vystymus.
BPA – dar viena medžiaga, dažnai sutinkama plastiko gaminiuose. Jos naudojimas vis labiau reglamentuojamas po to, kai moksliniais tyrimais nustatyta, kad ši cheminė medžiaga kenkia naujagimių ir kūdikių smegenims, taip pat reprodukcinei sistemai.
Tačiau BPS ir BPF, du įprasti pakaitalai, naudojami gaminiuose, pažymėtuose kaip „be BPA“, gali turėti panašų poveikį, kaip ir jų pirmtakas: Teksaso universiteto ir Vašingtono valstybinio universiteto tyrimais nustatyta, kad BPS gali sutrikdyti ląstelių funkcionavimą.
2019 m. Niujorko universiteto atliktame tyrime vaikų nutukimas siejamas su BPS ir BPF. Gaminant plastiką į jį dedama daug kitų cheminių medžiagų, ir mokslininkai pripažįsta, kad dar yra daug spragų mūsų supratime apie jų poveikį sveikatai ir vystymuisi.
Mokslininkai teigia, kad sunku atsakyti, kurie plastikiniai maisto laikymo indeliai yra saugūs, jei nėra skaidrumo iš gamintojų pusės yra neparodoma, kokios cheminės medžiagos sudaro šį kasdienybėje naudojamą daiktą.
2019 m. Šveicarijoje įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija Maisto pakuočių forumas (angl. Food Packaging Forum, FPF), kurio pagrindinė veikla – maisto pakuočių tyrinėjimas, sudarė duomenų bazę, kurioje pateikiama daugiau kaip 900 cheminių medžiagų, „tikėtinai“ randamų maisto pakuotėse.
Dar 3400 cheminių medžiagų įvardijamos kaip „galbūt“ randamos. Tyrėjai nustatė, kad apie 60 proc. iš šių 4300 cheminių medžiagų nėra jokios informacijos apie jų pavojingumą.
„Žinomos“ cheminės medžiagos yra tos, kurios man kelia susirūpinimą. Iš tikrųjų yra daug nežinomųjų, kurie gali kelti ne ką mažiau problemų“, – sakė Niujorko universiteto Aplinkos pavojų tyrimų centro direktorius dr. Leo Trasande,.
Mokslininkai tiksliai nežino, kiek cheminių medžiagų patenka į organizmą iš maisto laikymo indelių, tačiau žinoma, kad plastikas nėra visiškai stabili medžiaga.
L. Trasande sakė, kad veikiami karščio, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelėje ar indaplovėje, polietilenas ir polipropilenas gali suirti, o dar nežinomos cheminės medžiagos patekti į maistą.
Patarė, kuo pakeisti plastiką
Manoma, kad riebus maistas taip pat pritraukia kai kurias plastiko chemines medžiagas. Dėl sudėtingo plastiko gamybos proceso, sunku tiksliai nustatyti, kokių cheminių medžiagų yra plastikiniuose maisto laikymo indeliuose, sakė Jane Muncke, FPF vykdomoji direktorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja.
Plastiko gamybos metu susidaro laisvieji radikalai ir kiti šalutiniai reakcijos produktai, todėl cheminės sudedamosios dalys, kurios naudojamos gamyboje, galutiniame produkte gali pakisti.
Be to, plastike yra priemaišų ir vadinamųjų netyčia pridėtų medžiagų, kurios sąveikauja su kitomis jau žinomomis plastiko sudėtyje esančiomis cheminėmis medžiagomis.
J. Muncke teigimu, net patys gamintojai tiksliai nežino, kokia yra jų gaminio medžiagų cheminė sudėtis molekuliniu lygiu.
Vis dėlto, vertėtų pakeisti plastikinius maisto laikymo indelius. Štai keletas patarimų, kaip apsaugoti maistą nuo plastiko:
- Kai įmanoma, naudokite stiklinius arba metalinius maisto laikymo indelius;
- Nešildykite maisto plastikiniuose induose, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelėje, ypač jei tai yra indai, neskirti pakartotiniam naudojimui;
- Nelaikykite riebaus maisto plastikiniuose maisto laikymo indeliuose, nes kai kurios plastike esančios medžiagos yra tirpios riebaluose ir patenka į maistą;
- Nenaudokite plastikinių vandens buteliukų, kurie prisideda prie mikroplastiko patekimo į organizmą;
- Maistinę plėvelę pakeiskite daugkartinio naudojimo priemonėmis, pavyzdžiui, bičių vašku dengta drobe.
