Svajonė turėti tobulą krūtinę, ją pasididinus silikonu, gali baigtis baisiais vaizdais.
„Jei implantas yra druskos tirpalo pagrindu, tai druska mums nekenksminga, mums šiaip esant reikalui lašina į veną tą fiziologinį tirpalą, tai jis išsivaikšto organizme ir nepakenkia, o silikoninis gelis yra tirštesnė medžiaga, ji iš lėto sunkiasi, jeigu įplyšęs ir kaupiasi“, – aiškina chemijos profesorius Albinas Žilnskas.
Plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas sako, kad tokie atvejai labai reti ir didžiausias pavojus slypi kitur. Didesnė rizika esanti kai aplink implantą, kuris yra svetimkūnis, gyjant susidaro randas ir skystis. Čia esančiose ląstelėse, jas tiriant, aptikta vėžinių ligų grėsmė.
Liaudiškai tariant tai yra kaip ir rando vėžys, kuris gali išsivystyti būtent dėl sąlyčio svetimkūnio su randu. Bet tai nebūtinai krūtų implantai, bet kuris implantas gali tą sukelti: tiek dantų implantai, tiek sąnarių.
Tačiau medikas pabrėžia, kad pats silikonas vėžiui įtakos neturi. Jis pasakoja, kad pamena silikono skandalą, kai prieš maždaug 10 metų pasklido diskusijos, jog silikonas gali sukelti krūties vėžį, tuomet net atsirado vandeniu užpildomi implantai. Vis dėlto, pasak Renaldo Vaičiūno, dabar jau tyrimais įrodyta, kad šie kaltinimai – nepagrįsti.
„Tyrimų buvo gausybė atlikta, Berlyne vyko suvažiavimas, skirtas būtent šitai problemai. Buvo tiesiai šviesiai įrodymais pagrįsta, kad silikoniniai implantai neturi įtakos krūties vėžio formavimuisi“, – tvirtina R. Vaičiūnas.
Šiuolaikiniai implantai, pasak medikų, vis geresni, bet ne amžini. Kad nenutiktų taip, jog implantas plyšta, svarbu atsakingai elgtis po operacijos.
„Dažniausiai yra taip, kad po kokių 5 ar 10 metų visada rekomenduojama pasitikrinti implanto būklę ar apsilankius pas gydytoją apčiuopos būdu, ar dauguma implantų dedama giliau, tai galima įvertinti įvairiais radiologiniais tyrimais, ultragarso tyrimu“, – sako kitas plastikos chirurgas Mindaugas Kazanavičius.
Chemijos profesoriaus teigimu, jaudintis dėl paties silikono poveikio derėtų tik jam alergiškiems žmonėms, o tai, pasak jo, yra itin reta. Kitų problemų kilti gali jau tik nebent dėl chirurgų meistriškumo ar nepakankamos tam tikros kūno vietos priežiūros po operacijos.
„Šitos medžiagos, tarkime, silikonas, jos nėra kenksmingos. Jos yra biosuderinamomis vadinamos“, – sako chemijos profesorius Albinas Žilinskas.
Plastikos chirurgas Mindaugas Kazanavičius pabrėžia, jog visos sertifikuotos medžiagos yra saugios, nes jos – labai griežtai tikrinamos.
„Su gyvūnais, vėliau, jei patvirtinama, kad tai yra saugu gyvam organizmui, yra po kelių tikrinimo etapų pereinama prie žmonių ir viskas tikrai. Tam, kad bet koks implantas galėtų būt naudojamas, jis praeina daugybes patikrų ir tik tada gauna saugumo sertifikatą“, – aiškina M. Kazanavičius.
Pacientams padarytos žalos komisijos duomenimis, skundai dėl pakenkimų plastikos chirurgijoje – pavieniai. Per praėjusius pora metų jų buvo aštuoni.
Reportažą žiūrėkite:
