Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažino, kad šiuo metu paramą ukrainiečiams renkančios organizacijos sulaukia didelio kiekio paramos.
„Todėl jos turėtų susipažinti su šios paramos dokumentavimo taisyklėmis. Paramos gavėjai turi skelbti ne tik pinigų sumas, kurias surenka, bet ir tai, kur jas išleido.
Tačiau matau priešingą situaciją. Dauguma skelbia, kiek surinko paramos, kai kurie pateikia duomenis apie nupirktus daiktus. Šiuo momentu to pakanka, tačiau metinėse ataskaitose reikės detalesnių duomenų apie paramos panaudojimą: 1) kam buvo perduota parama (gavėjai, sumas, paramos pobūdį (pinigai, natūra, pslaugos), jos paskirtis; 2) kam buvo perduota labdara, nurodant sumas bei labdaros pobūdį.
Visi paramos gavėjai gavę tikslines paramas, gali jas panaudoti tik pagal nurodytus tikslus. Pavyzdžiui, jei viešai paskelbiama, kad parama renkama išimtinai Ukrainos pabėgėliams, tai tam jinai ir gali būti panaudota. Negali būti jokio kitokio panaudojimo“, – sakė asociacijos prezidentė.
Anot jos, jeigu paramos organizacijos gavusios paramą netinkamai ją panaudoja arba panaudojimas yra netinkamai dokumentuojamas (nėra dokumentų įrodančių jos panaudojimą pagal labdaros ir paramos įstatymą), jos turi nuo tos sumos sumokėti pelno mokestį, kuris siekia 15 proc. nuo pirmo netinkamai panaudoto euro.
„Netinkamas panaudojimas gali būti ir toks – išgryninti pinigai yra perduoti ukrainiečiams, neturint jokių įrodymų, kad juos gavo pabėgėliai. Arba turto, kuris perduodatas pabėgėliams, pirkimas, neišsaugant turto įsigijimo ir perdavimo dokumetų. Jeigu įmonė suteikia paramą organizacijai. Tačiau ta parama panaudojama netinkamai, įmonė irgi praranda teisę į pelno mokesči lengvatą dėl paramos teikimo. Paramos teikėjas turi įsitikinti, kad jo suteikta parama buvo panaudota tinkamai.
Todėl svarbu, kad visi dokumentai būtų tinkamai užpildyti. Be to, negalima labdaros atiduoti bet kam. Labdara pagal įstatymą gali būti suteikia tik socialiai remtiniems gyventojams. Karo pabėgėliai į šią grupę įeina, tačiau tai būtina patvirtinti dokumentais“, – pažymėjo D. Čibirienė.
Pasak jos, daugiausiai sunkumų organizacjoms kyla dėl informacijos stokos, ne visos žino, kaip pildyti ataskaitas, kad iš viso reikia rinkti dokumentus.
„Gana dažnai tenka girdėti, aš tiek gero nuveikiau, kodėl turėčiau įrodinėti, kad ne sau tuos pinigus panaudojau.
„Organizacijų veiklą gali patikrinti VMI. Ji pati renkasi kokius ir kada paramos fondus tikrinti. VMI tikrinimų statistika yra labia liūdna, kalbant apie pelno nesiekiančius asmenis. Ten pažeidimų skaičius visada viršydavo vidurkį, jei juos lyginti su UAB, MB ar kitais komerciniais dariniais“, – įspėjo D. Čibirienė.
Sunkumų kyla dėl apgyvendinimo paslaugų
Pasak buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės, šiuo metu neaiškumų kyla apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurie nori savo patalpas užleisti gyventi ukrainiečiams.
„Fiziniams asmenims, kurie paprastai nėra PVM mokėtojai ir nedaro PVM atskaitos dėl nuomos veiklos, viskas paprasčiau, jeigu jie turi būstą, tiesiog leidžia jame gyventi ukrainiečiams ir tiek. Tačiau jeigu savo patalpas parama nori atiduoti juridinis asmuo, kuris yra PVM mokėtojas ir pastoviai susigrąžina su nuoma susijusį pirkimo PVM, jam nebegalima susigrąžinti PVM, kuris susijęs su nuoma, jei ta nuoma atiduodama panaudai. Pavyzdžiui, komunalinių paslaugų (elektros, vandens, šildymo), ryšio paslaugų, maitinimo, kanceliarinių prekių, automobilio remonto ir kt. pirkinių pirkimo PVM, kurie reikalingi dėl viešbučio veiklos užtikrinimo.
Dar reikėtų pasižiūrėti, kaip tas viešbutis buvo įsigytas, su PVM ar be. Jeigu jis buvo įsigytas neseniai su PVM ir po įsigijimo praėjo mažiau nei 10 metų, tada tam viešbučiui reikės atstatyti pirkimo PVM nuo 0,008 (1/12/10) pastato įsigijimo vertės, nes pastatas per mėnesį neuždirbo PVM apmokestinamųjų pajamų“, – skaičiavo asociacijos prezidentė.
D. Čibirienės teigimu, paramai teikiamų prekių išimtis dėl PVM jau yra padaryta.
„Tai reiškia, kad jeigu ekstremalios situacijos metu įmonė prekes atiduoda į paramos fondą kaip paramą, tai tų prekių PVM nereikia gražinti. Dėl paslaugų yra kebliau, yra be galo sudėtinga perduoti paslaugas pelno nesiekiančiai organizacijai, kad ji jas perdavinėtų labdaros gavėjams“, – sakė D. Čibirienė.
Paramos teikimą numato įstatymas
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė irgi aiškino, kad jeigu gyventojas neatlygintinai apgyvendinta ukrainiečius, tai jokių mokesčių gyventojui dėl to mokėti nereikia.
„Paramos-labdaros sampratą, tikslus, dalyką, teikimo būdus, paramos gavėjus ir teikėjus nustato Labdaros ir paramos įstatymas. Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas parama pripažįstama kai ji yra teikiama – paramos gavėjo statusą turintiems Lietuvos gyventojams bei užsienio paramos gavėjams.
Jeigu pelno siekiančios įmonės neatlygintinai suteikia paramą (pinigais, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) paramos gavėjo statusą turintiems gavėjams, įskaitant Lietuvoje registruotus tarptautinių visuomeninių organizacijų padalinius – Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugiją, Lietuvos Caritą ir kt., bei užsienio paramos gavėjams, tai paramos teikėjų suteiktos paramos vertė traktuojama kaip suteikta parama pagal Labdaros paramos įstatymo nuostatas“, – aiškino specialistė.
Anot jos, šiuo metu įstatyme yra numatyta, kad siekiant pripažinti patirtas išlaidas suteikta parama, pinigines lėšas, materialines vertybės bei paslaugos neatlygintinai turi būti teikiami paramos gavėjams (juridiniams asmenims).
„Tuo atveju, kai pelno siekiantys vienetai paslaugas neatlygintinai teikia fiziniams asmenims, tai tokios patirtos paslaugų išlaidos priskiriamos tų vienetų neleidžiamiems atskaitymams kaip nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vykdomai veiklai sąnaudos.
Kai Lietuvos įmonės, PVM mokėtojos, neatlygintinai teikia apgyvendinimo paslaugas tiesiogiai fiziniams asmenims, tai laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti ir įmonės turi apskaičiuoti šių paslaugų pardavimo PVM“, – pažymėjo R. Virvilienė.
Numatomas įstatymo pakeitimas
Portalas tv3.lt primena, kad Seimas pritarė Finansų ministerijos teiktam Labdaros ir paramos įstatymo projektui, kuriuo reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš demokratišką Ukrainą, keičiamos sąlygos humanitarinei pagalbai iš privačių iniciatyvų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad taip išsprendžiami šiuo metu egzistuojantys teisiniai ribojimai, o verslas – papildomai skatinamas prisidėti prie pagalbos už Europos laisvę kovojančiai Ukrainai.
„Didžiuojamės Lietuvos piliečių ir verslo aktyvumu organizuojant įvairią humanitarinę pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Šiandien Seimui pritarus mūsų siūlomoms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms bus sudaromos sąlygos verslui tiesiogiai teikti paramą Ukrainos paramos gavėjams ir pasinaudoti mokesčių lengvata“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Naujuoju projektu įtvirtinama, kad parama pagal šį įstatymą pripažįstama ne tik Lietuvos paramos gavėjo statusą turintiems subjektams, bet ir tada, kai ji teikiama demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose karinę agresiją ir jos padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
Kaip pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė, Vyriausybė turės patvirtinti demokratinių ir teisinių, nepriskiriamų Europos ekonominės erdvės valstybių, tačiau patiriančių karinę agresiją ir jos padarinius, sąrašą.
Pažymima, kad parama gali būti skiriama tik paramos gavėjo statusą turinčiam juridiniam asmeniui, kuris ją perduos fiziniams asmenims. Kitaip tariant, atsižvelgiant į pateiktą įstatymo projektą, paramą iš Lietuvos verslo galės perduoti paramos gavėjo statusą Ukrainoje turintys subjektai.
Seimui pritarus įstatymo pakeitimo projektui, jis įsigalios nuo 2022 m. balandžio 1 d., o įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo nepaprastosios padėties įvedimo, nustatyto Prezidento vasario 24 d. dekretu.
Seime Labdaros ir paramos įstatymo pataisos vieningai priimtos 122 Seimo narių balsuojant „už“.
Tuo pačiu Finansų ministerija informuoja, kad visos Europos Sąjungos lygiu sprendžiamas ir pagalbos nukentėjusiems tikslais perkamų prekių apmokestinimo PVM klausimas. Balandžio 5 d. numatoma priimti naująją direktyvą, kurioje atsiras galimybė taikyti PVM lengvatą prekėms, perkamoms pagalba nukentėjusiems užsiimančių organizacijų, jei šios prekės bus nurodytos Europos Komisijos tvirtinamame sąraše, nes dabar paramos gavėjai už surinktas lėšas perkantys prekes paramai, turi sumokėti PVM.
Minimos direktyvos nuostatos po priėmimo būtų pritaikytos ir Lietuvos mokesčių teisėje, o Finansų misterija šiuo metu derina į būsimą Komisijos sąrašą įtrauktinas pagalbai nukentėjusiems skirtas prekes ir informaciją šią savaitę perduos EK.
Primename, kad šiuo neapibrėžtu karinio konflikto Ukrainoje metu, mokestinės lengvatos taikomos ir tada, kai verslas suteikia paramą Lietuvos paramos gavėjo statusą turintiems asmenims, kurie šią paramą panaudoja Ukrainos žmonėms remti.
