Nors nustatomų atvejų skaičiai atrodo įspūdingai, situacija kontroliuojama – tokią žinutę šiomis dienomis akcentuoja tiek sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tiek jam patarinėjantys ekspertai.
Kita vertus, jie nėra tokie drąsūs teigti, kad mintis apie karantiną jau galima palaidoti, ir įspėja dėl laukiančių mažiausiai dviejų sunkių savaičių.
Omikrono paplitimas sparčiai įsibėgėjęs
Dar vos prasidėjus omikron bangai Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis pateikė modeliavimus, kad maksimumą ji Lietuvoje galėtų pasiekti sausio pabaigoje-vasario pradžioje. Vis dėlto šiandien neskubama teigti, kad jau kitą savaitę išties išvysime bangos piką.
„Tikrai labai sunku prognozuoti, nes omikronas yra nauja atmaina. Bet galima remtis tuo, kad kiti virusai, jei, pavyzdžiui, būna gripo epidemija, sergančiųjų skaičiai paprastai auga apie 4–5 savaites.
Kalbant apie omikrono situaciją, jau nuo metų pradžios stebime sergamumo skaičiaus augimą kiekvieną dieną. Reiškia, kad po trupučiuką, ne dvigubais skaičiais, bet tie sergamumo rodikliai auga, iš laboratorinių tyrimų irgi kasdien apie 30 proc. ir daugiau yra teigiamų atsakymų. Tai ir rodo, kad visuomenėje omikrono paplitimas sparčiai įsibėgėjęs“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Ypač sergamumas išaugo tarp mokyklinukų
Specialistė konstatavo, kad sergamumas auga visose amžiaus grupėse, o ypač daug jų tarp mokyklinio amžiaus vaikų.
„Mažesnis sergamumas yra 0–6 m. grupėje, o toliau auga kiekvienoje grupėje, nuo 11 iki 15 metų yra didžiausi sergamumo skaičiai. Bet vėlgi negalima atmesti ir vyresnių, darbingo amžiaus asmenų. Sergamumas čia lygiai taip pat didėja.
Taigi yra tas sąlytis darbe, nes vis tik didžioji dalis dar dirba kontaktiniu būdu, ugdymo procesas vyksta, galutinai atsidarė visos įstaigos, taigi matome net protrūkių didėjimą“, – pasakojo ji.
Lyginant sausio pirmąją savaitę su trečiąją, protrūkių išaugo net 2,5 karto. Iš daugiau nei 800 protrūkių 600 jų yra ugdymo įstaigose. Tiesa, daug jų nėra skaitlingi.
„Daugiausiai protrūkių fiksuota Kaune – apie 200, Vilniuje – 100. Praktiškai jie yra visose ugdymo įstaigose, vaikai užsikrečia, parneša virusą į namus ir tų protrūkių dar, ko gero, tik daugės“, – sakė D. Razmuvienė.
Atvejų skaičiai atspindi tik dalį sergančiųjų
LSMU profesorius, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narys Mindaugas Stankūnas teigė taip pat labai abejojantis, kad kitą savaitę jau galėtų būti pasiektas susirgimų pikas.
„Kad kitą savaitę bus pikas, manau, niekas nesiryžtų tą drąsiau teigti. Manau, reikėtų palaukti su tokiais kategoriškais pareiškimais. Galbūt ir bus, bet pagal dabartinius skaičius, kai yra 50 proc. pandemijos augimas ir gana sparčiai kylame, abejoju, kad kitą savaitę galėtume kalbėti apie kažkokį nusileidimą ar juolab neigiamą pandemijos pagreitį“, – svarstė jis.
Specialistas taip pat pridūrė, kad kokia dabar procentinė teigiamų tyrimų dalis bebūtų rekordinė, laboratoriškai patvirtinti atvejai apima tik dalį sergančių gyventojų.
„Mes pagriebiam tik kažkokią dalį, dalis neįtraukta gyventojų, kurie serga, ir, manau, ji gali būti nemaža. Tie skaičiai tik iš dalies atspindi situaciją, kokia ji yra. O dėl tyrimų, jei sugrįžtume į pernai metų tą patį laikotarpį, kai buvo dideli skaičiai, tai jau 25 proc. buvo didelis rodiklis, tai šiandieniniai skaičiai jau labai aukšti“, – konstatavo mokslininkas.
Jam antrino ir D. Razmuvienė, pažymėdama, kad matome skaičius tik tų, kuriems liga buvo patvirtinta laboratoriškai: „Bet žinome, kad yra daug besimptomių formų, kurie yra tarp mūsų. Ir jų yra labai nemažai ir žmonės nesitiria, nėra tam reikalo, bet jie taip pat nešioja virusą ir platina.“
Todėl epidemiologė ragino, kiek įmanoma, riboti socialinius kontaktus, vengti susibūrimų, dirbti nuotoliniu būdu, nepamiršti kitų nefarmacinių apsaugos priemonių.
Lovos stacionare jau pilnėja
Nors ligoninės dar nekelia raudonos vėliavos dėl sudėtingos situacijos kovidiniuose skyriuose, NVSC specialistė atkreipė dėmesį, kad bendras COVID-19 ligoniams skirtų lovų užimtumas yra padidėjęs.
„Lietuvoje jau kelinta para augo į kovidiniams ligoniams skirtas lovas paguldytų asmenų skaičius. Štai užvakar buvo beveik 170 naujai hospitalizuotų asmenų. Tai ne reanimacijos lovos, bet tai yra 50 ligonių daugiau, nei buvo dieną prieš. Ir tas lovų užpildymas po truputį auga, nors į reanimacijas patenkančių ligonių skaičius laikosi stabilus. Lygiai tokia pati tendencija buvo ir kitose Vakarų šalyse, kur kovidas pradėjo cirkuliuoti anksčiau. Taigi, manau, kad hospitalizuotų lovų su omikron atvejais tikrai daugės“, – komentavo D. Razmuvienė.
Ji teigė, kad ateinančiomis savaitėmis galėsime matyti ryškesnes tendencijas, kaip krypsta stacionaro užimtumo dinamika. Dėl šios priežasties, specialistės manymu, dar anksti teigti, kad išlipsime „sausi“ be karantino.
„2–3 savaites turime kilimą ir dabar matome, kad truputį didėja paguldomi ligonių skaičiai. Tai sunku pasakyti, ar čia tik kelių parų duomenys, ar jau užsiveda procesas, kai neišvengiama ir liūdniausių išeičių.
Bet kaip bus, dar iki dviejų savaičių reikia intensyviai stebėti situaciją, nes ji tikrai negerės. Po to turėtų stabilizuotis, išeiti sergamumas į vadinamą horizontalią liniją, bent remiantis kitų virusų elgsenos ypatybėmis, ir tada kreivė turėtų „lūžti“ žemyn“, – prognozavo ji.
Atmaina mažiau pavojinga ir nesiskiepijusiems
M. Stankūnas ramino, kad nors ir auga stacionarinių pacientų skaičius, iš esmės užsikrėtimų atvejų augimas nesikonvertuoja į stacionaro užimtumą.
„Jei bandytume palyginti rodiklį su prieš tai buvusiu piku, tai mūsų atvejų skaičius, 7 dienų vidurkis, dabar yra dvigubai didesnis nei ankstesnis rekordas, bet, kalbant apie stacionarą, reanimacijas, mirtingumą, tai mirtys nesiekia 30 proc., o stacionaras apie – 40 proc.“ – lygino jis.
Profesorius priminė, kad tam, jog būtų skelbiamas karantinas, sutartas 240-ies reanimacijos lovų užimtumo rodiklis, tad norint jį pasiekti sunkiausių pacientų skaičius turėti padidėti 2,5 karto.
„Žinome, kad situacija reanimacijose atsiliepia praėjus 2–3 savaitėmis po atvejų augimo. Bet jei pažiūrėtume, kokie skaičiai buvo prieš dvi savaites, kokią sausio 10 dieną, tai 7 dienų vidurkis buvo 2940 atvejai, o, palyginimui, ir prie žymiai mažesnių skaičių, sakykim, spalio 22 d. turėjome net 150 žmonių, gydomų reanimacijoje.
Taigi galime kalbėti apie tai, kad tie, kurie dabar užsikrečia omikronu, tai sąlygoja lengvesnę ligos eigą. Ir jau pasirodo pirminių mokslinių studijų, kurios tą patvirtina. Štai ir duomenys iš Australijos Pietų Velso valstijos rodo, kad ši atmaina yra visai mažai baisi pasiskiepijusiems, tiek mažiau pavojinga nepasiskiepijusiems“, – kalbėjo LSMU profesorius.
Kita vertus, jis svarstė, kad jam kartu vis tik kiek kelia nerimą skubėjimas omikroną nurašyti vos ne paprastai slogai, nes žmonės vis tiek serga ir miršta.
„Man kiek kelia nerimą kiek per didelis optimizmas dėl omikrono atmainos, kad tai vos ne sloga. Tai tikrai nėra tik sloga, turime ir mirštančių, ir gydomų ligoninėse. Tai toks labai greitas pergalės paskelbimas, euforija man kiek baisoka. Tikėkimės, kad viskas praeis, bet dar reikia išlaukti“, – atkreipė dėmesį M. Stankūnas.
Visų laikų rekordas
Praėjusią parą buvo nustatyta 10 630 naujų COVID-19 atvejų, 9 žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Naujų atvejų rekordas fiksuojamas antrą dieną iš eilės. Trečiadienį pranešta apie 9,5 tūkst. naujų susirgimų.
Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 aštuoni buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 488 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 6772 asmenys.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1172 COVID-19 sergantys pacientai, 93 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 28 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nuosekliai auga ir siekia 2985,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 34,8 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 639,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,8 tūkst. žmonių.
