Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė, kad situacija Lietuvos NT rinkoje šiuo metu yra gana optimistinė ir stabili.
„Tačiau karas Ukrainoje lemia neapibrėžtumą, dėl sankcijų kyla iššūkių dėl statybinių medžiagų tiekimo. Kovo mėnesį daug klausimų kilo ne tik verslams, bet ir gyventojams. Jie svarstė, ar verta investuoti pinigus į NT. Pirmosiomis karo dienomis vystytojai net buvo išjungę reklamas, nes žmonėms rūpėjo visai kiti dalykai. Tačiau dabar pirkėjai sugrįžta į rinką.
Mūsų apklausos duomenimis, tik 17 proc. vystytojų nusprendė sulėtinti, pavėlinti savo investicijas. Didžioji jų dalis neplanuoja nieko keisti. Pasitikėjimo suteikia tai, kad balandį daugiau aiškumo atsirado su žaliavų tiekimu. Kovo pradžia buvo įtempta, nes užsidarė Rusijos, Baltarusijos Ukrainos rinkos, iš kurių vystytojai pirko medieną, metalus, stiklą“, – komentavo NT vystytojų atstovas.
Pasak jo, balandžio mėnesį vystytojai dėjo daug pastangų, kad surastų kitus tiekėjus.
„Dabar medžiagos yra perkamos iš Turkijos, Brazilijos, kitų šalių. Šios rinkos nebuvo nežinomos, tiesiog jos buvo brangesnės. Todėl tai atsilieps būstų kainoms.
Jau pabrango ir tų daugiabučių statybos, kuriuos gyventojai rezervavo brėžiniuose dar pernai. Tačiau vystytojai sutartos kainos nekeitė, nors statybos ir pabrango. Vis dėlto negalima atmesti tikimybės, kad vėliau sudarant sutartis, bus įtrauktas punktas leidžiantis indeksuoti kainą“, – svarstė M. Statulevičius.
Anot jo, pernai būstų paklausa buvo didesnė už pasiūlą, todėl kai kurie vystytojai norėdami atvėsinti rinką apie 10 proc. pakėlė kainas.
„Tačiau rinka konkurencinga ir visi vystytojai tikrai neužsikėlė kainų.
Dabar nusipirkti būstą iš brėžinių bus vis sunkiau, nes vystytojai nežino, už kokią kainą jiems pavyks pastatyti objektą. Tad jie nerizikuos, ankstyvoje stadijoje fiksuoti kainas. Kai kurie vystytojai žada pardavinėti butus turėdami jau 50–60 proc. baigtumą. Todėl nereikėtų stebėtis, jeigu pasiūla šiemet bus mažesnė“, – prognozavo asociacijos vadovas.
M. Statulevičiaus teigimu, šiemet apskritai bus pastatyta mažiau būstų.
„Tam įtaką darys ne tik statybinių medžiagų tiekimas ir brangimas, bet ir biurokratiniai ir teisiniai aspektai. Vilniuje nuo kovo iki balandžio mėnesio vidurio nebuvo galima išduoti leidimų statybai, nes nebuvo priimti reikalingi įstatymai.
Todėl šiuo neapibrėžtu laikotarpiu tikimės iš valdžios pagalbos. Daugiau aiškumo į NT rinką atneštų tik pasiūlos augimas“, – sakė NT vystytojų atstovas.
Anot jo, šiemet planuojama pastatyti apie 100 NT objektų.
„Tačiau ne visi jie gali būti užbaigti. Mažesnės, mažiau patirties turinčios NT įmonės gali bankrutuoti, parduoti projektus ar į partneres priimti didesnes įmones. Didieji vystytojai jau yra išmokę pamokas pandemijos metu“, – tikino NT specialistas.
NT – patikimiausia investicija?
M. Statulevičiaus teigimu, investavimas į NT lietuviams yra labiausiai suprantamas.
„Matome, kad žmonės NT perka ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje. Tačiau tokia investicija ne visiems priimtina, nes kyla iššūkių su vietinėmis tradicijomis, kalba ir atstumu. Žmonėms patogu, kai gali nuvažiuoti iki savo turto automobiliu, o į Ispaniją jau tektų skristi lėktuvu“, – komentavo NT vystytojų atstovas.
Anot jo, jeigu žmogus nori pirkti būstą sau, tai reikėtų daryti dabar.
„Tačiau jeigu planuojama investuoti ir pirkti skolintais pinigais, reikėtų įsivertinti, ar dabar yra tinkamas laikas. Tai siūlėme daryti tiek pandemijos metu tiek dabar“, – patarė M. Statulevičius.
Pasak jo, nuomos rinka šiandien stebina ir yra labai susitraukusi.
„Šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų. Tai lėmė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusai. Kiti žmonės išėmė būstus iš rinkos, nes juos suteikė neatlygintinai gyventi karo pabėgėliams.
Vasarą turėtų situacija keistis, dalis žmonių išvažiuos. Tačiau vėliau būstų ieškos studentai ir jiems turbūt paieškas reiktų pradėti jau vasaros pradžioje. Nuomos kainos dabar išaugo, dalis žmonių stengiasi pasinaudoti esama situacija“, – situaciją nuomos rinkoje komentavo M. Statulevičius.
Pirkimai buvo sustoję
Tuo metu NT bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis toje pačioje Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ balandžio pradžioje sakė, kad kovo mėnesį Vilniuje būstų buvo parduota 4 kartus mažiau nei vasario mėnesį.
„Dalis žmonių jautriai reaguoja, bijo dėl ateities. Tai lemia karas Ukrainoje.
Būstų kainos auga dėl žaliavų brangimo ir darbo jėgos trūkumo. Lietuva yra maža ir uždara rinka. Jeigu norime, kad kainos drastiškai nekiltų, turėtum laikytis atviros politikos, kad galėtume daugiau įsivežti reikalingų medžiagų ir darbo jėgos. Tik taip sušvelnintume infliacijos augimą“, – komentavo NT bendrovės valdybos pirmininkas.
Jis įsitikinęs, kad gyventojai ilgainiui prisitaikys prie išaugusios infliacijos.
„Atlyginimai ir toliau turėtų didėti. Vietoje rusų ir baltarusių rinkų atrasime naujus tiekimo kanalus. Dabar išgyvename laikinus sunkumus. Per pusmetį situacija turėtų stabilizuotis“, – prognozavo A. Avulis.
NT rinką išgąsdino karas
„Registrų centro“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojančių Registrų centro analitikų teigimu, tam įtakos turi tiek pasikeitusi geopolitinė situacija regione, darantį įtakos gyventojų lūkesčiams dėl ateities, tiek tai, kad 2021 metai išsiskyrė rekordiniu aktyvumu, kurio pakartoti šiemet, tikėtina, nepavyks.
„Pirmasis ketvirtis apima sausio ir vasario mėnesius, kurie įprastai būna kuklesni NT sandorių rinkoje, taip pat kovą, kuris šiemet visų dėmesį prikaustė dėl karo Ukrainoje. Nors ryškesnių karinio konflikto ir su juo susijusių ekonominių pasekmių Lietuvos NT sandorių statistikoje dar nematome, tačiau tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais tai pradės ryškiau atsispindėti ir statistinėse sandorių kreivėse.
Šiuo metu visa rinka dar juda iš inercijos, tačiau didesnė ar mažesnė įtaka sandoriams dėl įvykių Ukrainoje bus matoma jau antrojo ketvirčio statistikoje“, – kalbėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 31,7 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių – 5 proc. mažiau nei praėjusių metų sausį-kovą (33,5 tūkst.). Vien tik šių metų kovą įregistruota 11,9 tūkst. NT sandorių, arba 10 proc. mažiau nei 2021 metų kovą (13,2 tūkst.), bet 19 proc. daugiau nei šių metų vasarį (10 tūkst.)
Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų – 1 proc. mažiau nei 2021 metų sausį-kovą (8,5 tūkst.), o vien tik per šių metų kovo mėnesį – 3,1 tūkst., arba 6 proc. mažiau nei 2021 metų kovą, bet 12 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
„Butų pardavimai šiemet mažėjo visuose šalies didmiesčiuose, o ryškiausias neigiamas pokytis matomas Klaipėdoje. Būdamas priklausomas nuo pasaulinių tendencijų, darančių tiesioginę įtaką Klaipėdoje veikiančiam logistikos verslui, uostamiestis pirmasis pajunta ekonomines geopolitinių įvykių pasekmes. Visa tai tiesiogiai atsiliepia vietos gyventojams ir jų planams investuoti į NT, todėl tikėtina, kad šiemet pajūryje NT sandorių skaičius bus mažesnis“, – prognozavo P. Rudzkis.
Vilniuje per pirmą šių metų ketvirtį buvo įregistruota 3,2 tūkst. butų pardavimų, arba 2,5 proc. mažiau nei prieš metus. Kaune butų sandorių skaičius per metus sumažėjo 4 proc. iki 1,1 tūkst., o Klaipėdoje fiksuotas 12 proc. butų sandorių sumažėjimas – iš viso įregistruota apie 650 sandorių.
Pirmąjį ketvirtį visoje Lietuvoje taip pat įregistruota 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. daugiau nei 2021 metų atitinkamą laikotarpį (3 tūkst.). Vien tik per šių metų kovą įregistruota 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimai, arba 1 proc. daugiau nei praeitų metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Visoje šalyje taip pat įregistruota 15,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų - 8 proc. mažiau nei 2021 metų pirmąjį ketvirtį (16,8 tūkst.), o vien tik per kovo mėnesį – 5,8 tūkst., arba 14 proc. mažiau nei praeitų metų kovą, bet 21 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
