Daugiau nei 400 Ispanijos kultūros veikėjų – žymiausi architektai, režisieriai, galeristai – pakvietė sustabdyti architekto Antonio Gaudžio šedevro – Barselonos katedros „Sagrada Familia“ statybos darbus. Intelektualai teigia, kad „statybininkai išdavė Gaudžio dvasią“.
Pasirašytame manifeste jie pareiškė, kad didžiojo architekto kūrinį subjaurojo atsaini, nemokšiška restauracija. Madrido muziejaus „Reina Sofia“ direktorius Manuelis Borja-Villelis dienraščiui „The Times“ pareiškė, kad šiandien katedra yra „Gaudžio kūrinio karikatūra“. Kiti pasirašiusieji manifestą statybas vadino „profanacija“ ir Barselonos paveldo naikinimu, siekiant įtikti turistams.
Katedros statyba prasidėjo 1882 metais. 1891 metais statybos vyriausiuoju architektu tapo Antonio Gaudis. Po jo mirties 1926 metais statybos darbai vyko su labai ilgomis pertraukomis.
90-tais metais nebaigta statyti katedra tapo karštų diskusijų objektu. Ir tuomet grupės architektų reikalavo visiškai sustabdyti statybas. Bet projektas buvo tęsiamas, o statybos planuojamos baigti 2026 metais, kai sueis šimtmetis nuo A. Gaudžio mirties.
Tiksliai realizuoti A. Gaudžio sumanymą labai sunku – architektas nesukūrė jokio darbų plano. Jis improvizuodavo, daug ką keisdavo vykstant statybai. Kad butų paprasčiau, A. Gaudis net apsigyveno statomoje katedroje. 1926 metais jį suvažinėjo tramvajus. Nelaimė įvyko šalia „Sagrada Familia“. Architektas palaidotas nebaigtos katedros kriptoje.
„Sagrada Familia“ 1991 metais, eilinės statybinės pauzės metu.
