Iš ekonomikos krizės dar neišbridusioje šalyje balsavimas prasidėjo 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki 20 valandos. Daliniai oficialūs rezultatai turėtų pasirodyti dar po maždaug dviejų valandų.
Po intensyvios 14 dienų trukusios kampanijos dabartinio premjero Mariano Rajoy konservatoriai viliasi perrinkimo, nors su jais atkakliai varžosi ne tik jų tradiciniai varžovai socialistai, bet ir dvi naujos, permainų trokštančios partijos.
„Ispanai šiandien sprendžia dėl naujos politinės eros kontūrų“, – pirmajame puslapyje rašė populiarus dienraštis „El Pais“. Tuo tarpu jo konkurentas „El Mundo“ perspėjo, kad „nevaldomumo rizika yra reali“.
Kaip prognozuojama, M.Rajoy Liaudies partija tikriausiai surinks daugiausiai (25–30 proc.) balsų, bet praras absoliučią daugumą, todėl jai gali būti keblu suformuoti stabilią vyriausybę.
Liaudies partija ir socialistai keisdavo vieni kitus prie šalies vairo nuo 1982 metų.
Tačiau šįkart į politinę sceną įžengė dvi naujos partijos – ultrakairioji „Podemos“ ir centro dešinioji „Ciudadanos“, kurios abi tikriausiai surinks per 15 proc. balsų, todėl padėtis aiškiai keičiasi.
„Tai pokytis, kokio dar niekada nebuvo anksčiau, nes dabar išgyvename politinę, ekonominę ir institucinę krizę, kokios dar niekada nesame patyrę; korupcijos skandalai smogia visiems – nuo monarchijos iki miestelių rotušių“, – sakė politologijos profesorius Pablo Simonas, dirbantis Madride įsikūrusiame Karolio III universitete.
O kadangi vienas iš keturių rinkėjų prieš balsavimą dar nebuvo apsisprendęs, šio sekmadienio rinkimų baigtis tebėra nenuspėjama.
Taip pat visiškai neįmanoma numatyti, kas po šių rinkimų liks antroje vietoje, nes socialistai gali surinkti panašiai tiek balsų, kiek „Ciudadanos“ ir „Podemos“, o tai suteiktų šioms naujoms partijoms precedento neturinčią įtaką politikos scenoje.
„Faktą, kad tektoninis slinkis netrukus sukrės Ispanijos politinę sistemą, patvirtina laukiamas 80 proc. rinkėjų aktyvumas, ... palyginti su 69 proc. per 2011 metų rinkimus“, – sako „UniCredit“ analitikai, kurie šio sekmadienio rinkimus vadina istoriniais.
Po pasaulinio finansų kracho 2008 metais Ispaniją apėmė gili ekonomikos krizė, privertusi tuometę socialistų vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių.
Tas diržų veržimas tęsėsi, kai Liaudies partija triuškinamai laimėjo rinkimus 2011 metų lapkritį. Ypač buvo sumažintos išlaidos sveikatos apsaugai ir švietimui.
2013 metų pradžioje nedarbas išaugo iki rekordinio lygio – 27 proc., o dešimtys tūkstančių žmonių prarado namus, neišgalėdami grąžinti nekilnojamojo turto paskolų.
Krizių pagimdytos partijos
2011 metais Ispanijoje prasidėjo masiniai gatvių protestai, kurie vedė į „Podemos“ susikūrimą praeitais metais. Šią partiją, nusistačiusią prieš griežto taupymo politiką, įkūrė 37 metų Pablo Iglesias – plaukus į kaselę rišantis universiteto profesorius.
Ši partija, protestuojanti prieš nelygybę ir korupciją, atėmė balsų iš socialistų, kurie dar neatgavo daugelio rinkėjų pasitikėjimo dėl savo veiksmų krizės pradžioje.
Šių metų pradžioje „Podemos“ tapo populiariausia partija – apklausos rodė, kad ją palaiko iki 28 proc. rinkėjų. Nors vėliau šis palaikymas sumažėjo, prieš rinkimus jis vėl ūgtelėjo.
Kaip ir „Podemos“, verslui palanki „Ciudadanos“, kuri iki praeitų metų tebuvo maža partija, kovojusi dėl balsų tik šiaurės rytiniame Katalonijos regione, pažadėjo imtis veiksmų prieš korupciją.
Darbo rinkos reformoms ir didesnėms investicijoms plėtros bei tyrimų srityje pritarianti „Ciudadanos“, siekianti pagausinti darbo vietų, sulaukė palaikymo iš tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų šalininkų.
Nors 47 mln. gyventojų turinti Ispanija baigė recesijos paženklintą penkerius metus trukusį laikotarpį 2013 metų antroje pusėje, nedarbas šalyje išlieka didesnis negu 21 proc. – didžiausias Europos Sąjungoje po Graikijos.
60-metis M.Rajoy, rūstus žilaplaukis ir akiniuotas premjeras, vaizdavo save kaip žmogų, kuriuo galima pasitikėti, kuris atitraukė šalį nuo ekonominio kolapso ribos, kai 2011 metais atėjo į valdžią, ir nukreipė ją atsigavimo keliu.
Po kelerius metus su pertraukomis trukusios recesijos vyriausybė prognozuoja, kad ekonomika šiais metais augs 3,3 proc. – daugelio Ispanijos kaimynių Europoje pavydui.
Tačiau nedarbas vis tiek išlieka labai didelis ir M.Rajoy varžovai atkreipia dėmesį į akį rėžiančią nelygybę, kurią nulėmė jo taikyti drastiškas išlaidų sumažinimas, mokesčių padidinimas ir sveikatos apsaugos reformos.
M.Rajoy tikino galintis būti šalies ekonomikos atsigavimo ir nacionalinės vienybės garantu, kai Katalonijoje sustiprėjo separatistų judėjimas.
Jo kampanija orientuota į vyresnius rinkėjus. Ispanijoje iš 35,6 mln. balso teisę turinčių žmonių 10,9 mln. yra vyresni negu 60 metų.
„Demokratijoje vadovauti turi partija, kuri gauna daugiausiai balsų“, – ne kartą pabrėžė jis per rinkimų kampaniją.
Socialistų (PSOE) lyderis Pedro Sanchezas, 43 metų ekonomistas, kuris tik pernai perėmė vadovavimą partijai, dar neatsigavusiai po 2011 metų pralaimėjimo, pažadėjo atkurti darbininkų ir imigrantų teises, kurios, pasak jo, buvo trypiamos.
„Ciudadanos“ vadovas Albertas Rivera, kuris būdamas 36-erių yra jauniausias iš keturių pagrindinių partijų lyderių, nori „protingų permainų“ ir žada išgyvendinti netikrumą darbo vietoje.
„Nebegalime plaukti pasroviui“
Tačiau šių rinkimų klaustukas tebėra „Podemos“.
Ši Graikiją valdančios kairiojo sparno partijos „Syriza“ sąjungininkė, dar prieš kelis mėnesius laikyta išsikvepiančia, dabar, regis, vėl stiprėja – dėl P.Iglesio žemiškumo ir atsitraukimo nuo radikalesnių, kraštutinės kairės idealų, kuriuos „Podemos“ kažkada palaikė.
Apklausos rodo, kad „Podemos“ net gali pakeisti socialistus šalies pagrindinės kairiojo sparno partijos pozicijoje.
Tačiau kad ir kokia bus šių rinkimų baigtis, laikotarpis prieš juos suteikė vilties.
„Nebegalime šitaip plaukti pasroviui. Politikai, kuriuos turime, nesprendžia mūsų problemų“, – sakė 58 metų Madrido bedarbis Jose Luisas de Andresas.
„Tai – galimybė“, – pridūrė jis.
