Vakarų Lietuvoje toliau kuriama moderni atliekų tvarkymo sistema - pradėti Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymo darbai. Šis didžiausias atliekų kalnas Klaipėdos apskrityje turi būti sutvarkytas iki metų galo.
Europinę atliekų tvarkymo sistemą kurianti visų apskrities savivaldybių valdoma bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) šiemet planuoja sutvarkyti ir kitus senuosius sąvartynus, pradėti naujo Dumpių sąvartyno išplėtimo darbus.
Sovietmečio palikimas
Laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą Kiškėnų sąvartyno rekultivacijos rangovais tapo jungtinį pasiūlymą pateikusios UAB "Šiaulių plentas" ir UAB "Žemaitijos keliai". Numatytų darbų sąmata - 2,29 mln. litų. Pradinė buvo apie pusę milijono litų didesnė.
Kadangi senų Klaipėdos apskrities sąvartynų uždarymą ir ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą remia Europos Sąjunga (ES), pusė lėšų bus skirta iš Sanglaudos fondo. 20 proc. išlaidų apmokės Lietuvos Vyriausybė, trečdalį - KRATC.
Sąvartynų rekultivacijos kaštai yra įtraukiami į vietinės rinkliavos tarifą.
"Mums visiems labai brangiai kainuoja senų ir nelegalių sąvartynų sutvarkymas, nes 50 metų atliekos buvo verčiamos bet kur ir bet kaip. Laimei, nuo 2009 metų visos mūsų apskrities savivaldybės pradėjo vežti atliekas į vieną civilizuotai įrengtą Dumpių sąvartyną ir ateityje tokių problemų nebeteks spręsti", - sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.
Pasak pokalbininko, iš Klaipėdos apskrityje esančių 7 didelių sąvartynų ir 32 nelegalių šiukšlynų liko sutvarkyti 5 objektus.
"Pernai vasarą buvo įvykęs konkursas Neringos sąvartyno sutvarkymo darbams, tačiau jo rezultatai buvo apskųsti teismui. Pirmojoje instancijoje jau sulaukėme palankaus sprendimo, tačiau jis buvo apskųstas Apeliaciniam teismui. Galutinio jo sprendimo turėtume sulaukti vasarį. Senųjų Skuodo, Šilutės ir dviejų Kretingos rajone esančių sąvartynų sutvarkymo darbams konkursai jau paskelbti. Tikimės, kad pavyks visus darbus atlikti iki metų galo, nes kitaip finansavimas persikeltų į kitą Europos Sąjungos finansavimo perspektyvą ir gali kilti įvairių kliūčių", - sakė Š. Reikalas.
Iš sąvartyno - energija
Rekultyvuojant seną sąvartyną išlyginami jo šlaitai, įrengiamos dujų pasišalinimo ir filtrato surinkimo sistemos, atliekų kalnas uždengiamas vandeniui nepralaidžiu audiniu, dirvožemio sluoksniu bei apželdinamas. Pernai pagal tokią pat technologiją buvo baigta didžiausio Klaipėdos apskrities Glaudėnų (Kalotės) sąvartyno rekultivacija, kainavusi apie 15,5 mln. litų.
Anot Š. Reikalo, jau artimiausiu metu ant Kalotės sąvartyno bus pradėta montuoti dujų išgavimo įranga. Iš dujų 15-20 metų bus gaminama elektros energija. Šiais darbai užsiims KRATC konkursą laimėjusi bendrovė - sąvartyno prižiūrėtojas gaus tam tikrą procentą lėšų, gautų už parduotą elektros energiją.
KRATC taip pat svarsto galimybes tiek ant Kalotės, tiek ant kitų uždaromų sąvartynų statyti vėjo jėgaines. Sąvartynams dar ilgai bus taikomos gana didelės sanitarinės apsaugos zonos, tad jokių kliūčių ant jų įrengti vėjo jėgaines neturėtų būti.
"Tokį projektą, ko gero, imsimės realizuoti, kai bus sutvarkyti visi senieji sąvartynai. Elgtumėmės kaip ir Kalotės atveju - skelbtume konkursą ir projektą imtų realizuoti geriausią pasiūlymą pateikusi bendrovė. Ateityje, ko gero, būtų galima svarstyti ir apie saulės baterijų įrengimą ant buvusių sąvartynų. Visos iš tokios veiklos gautos pajamos gerokai sumažintų tokių objektų priežiūros išlaidas - nepaisant to, kad sąvartynai sutvarkomi, nuolat reikia atlikti jų vandens tyrimus ir kitus panašius darbus", - sakė Š. Reikalas.
Plės sąvartyną
Dar šiemet KRATC turėtų pradėti įgyvendinti ir naujojo Dumpių sąvartyno plėtros projektą - bus statoma trečioji jo sekcija.
"Su dabartinėmis dviem sekcijomis priklausomai nuo atliekų rūšiavimo intensyvumo ir to, kaip greitai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus pastatyta atliekas deginsianti ir šilumą bei elektros energiją gaminsianti kogeneracinė jėgainė, sąvartynas galėtų veikti dar apie penkerius metus. Nepaisant to, turime galvoti apie ateitį ir plėsti sąvartyną", - sakė KRATC vadovas.
Anot jo, gavus įmonės valdybos pritarimą, preliminariai 2-3 mln. litų kainuosiančius darbus ketinama pradėti šiemet. Jie būtų finansuojami iš įmonė lėšų. Pradinė sąmata yra gan nedidelė, nes dalis darbų jau buvo atlikta statant pirmąsias sąvartyno sekcijas.
"Susipažinę su Europoje veikiančių pelenynų veikla sužinojome, kad ji nelabai skiriasi nuo mišrių komunalinių atliekų saugojimo. Tad trečioji Dumpių sąvartyno sekcija irgi bus skirta mišrioms komunalinėms atliekoms, o pradėjus veikti kogeneracinei jėgainei į ją bus galima vežti ir sudegintų atliekų pelenus", - sakė Š. Reikalas.
Modernios Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrimo darbus turėtų užbaigti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių įrengimas. Tiesa, šių darbų finansavimo klausimas dar nėra išspręstas - dabartiniame projekte lėšų jiems neliko, nes pradinės sąmatos buvo sudaromos beveik prieš dešimt metų ir gerokai skyrėsi nuo tų, kurios buvo 2006-2008 metais, kai pradėtas vykdyti projektas.
Martynas VAINORIUS
