Iš piktavalių rankų ištrauktos trys moterys - vėl nusikaltėlių taikiklyje. Nežinomi asmenys vieną neįgaliąją išviliojo iš namų ir ši dingo. Baiminamasi, kad ji galėjo patekti į sekso vergiją arba dar baisiau - į prekiautojų žmonių organais pinkles.
Kartais darbuotojas turi žvelgti ne tik į įstatymo ar instrukcijos raidę, nes tik taip gali padėti nuo išnaudotojų kenčiančiam žmogui.
Tokia mintis piršosi klausantis Biržų socialinių paslaugų centro darbuotojų pasakojimo apie tai, kaip iš išnaudotojų pinklių buvo traukiamos proto negalią turinčios moterys.
Ištrauktos iš giminaičių vergijos jos bandė gyventi savarankiškai. Deja, pakliuvo į kitų sukčių pinkles.
„Mano visos atostogos buvo aukojamos toms moterims. Radome butą, parūpinome baldų, įjungėme dujinę viryklę, sutvarkėme dokumentus, kad jos gautų neįgalumo pensijas. Gal nereikėjo duoti mobiliojo ryšio telefono? Bet būtų nusikaltėliai ir kitaip jas susiradę. Aš taip dėl jų jaudinuosi, kad naktimis nemiegu," - sielojosi Moterų krizių centro vadovė Dalia Mukienė.
Net ir geriausių norų kupini socialiniai darbuotojai ne visuomet gali apsaugoti neįgalius žmones nuo tykančių juos išnaudoti.
„Biržuose būtina įkurti savarankiško gyvenimo namus. Jei proto negalią turinčios merginos būtų gyvenusios nuolat prižiūrimos socialinių darbuotojų, kaip būna kitose valstybėse, gal taip nebūtų atsitikę," - kalbėjo jomis besirūpinančios moterys.
Pažadėjo geresnį gyvenimą
Biržų policija pradėjo proto negalią turinčios 39 metų Kristinos K. paiešką. Skelbiama, kad ji dingusi be žinios.
Plaukus raunasi keleriais metais jaunesnė jos sesuo Brigita, turinti dar sunkesnę negalią, bei neįgali 44 metų teta Anatolija.
Jaudinasi ir jas iš išnaudotojų rankų traukusi Dalia Mukienė bei kitos Biržų socialinių paslaugų centro darbuotojos.
Jos labiausiai baiminasi ne dėl to, kad patikli moteris gali būti išnaudojama sekso vergijoje - baisu, kad ji nebūtų pakliuvusi į prekiautojų organais pinkles.
Kristina iš namų Vabalninko gatvėje išėjo šeštadienio rytą. Ji 7.30 valandą su kažkuo turėjo susitikti Biržų autobusų stotyje.
Merginai buvo liepta pasiimti pasą, neįgaliosios pažymėjimą, banko kortelę, visus rūbus. Be to, jai buvo liepta pasigarbanoti plaukus.
Kristina noriai susiruošė į kelionę, nes jai buvo pažadėtas geresnis gyvenimas nei iki šiol.
Mergina su kažkuo telefonu susipažino prieš savaitę.
Kelionės išvakarėse pas tris kartu gyvenančias moteris buvo atvažiavęs dėdė, kuris jas buvo priglaudęs savo namuose anksčiau. Jis siūlė grįžti, tačiau šios nesutiko.
Apie tai, kad Kristina dingo, D. Mukienei kaimynė pasakė tik šeštadienio popietę. Apie dingusią merginą skubiai buvo informuota policija.
Šeštadienį mergina į telefono skambučius neatsiliepė, o 18 valandą skambinant abonentas jau buvo nebepasiekiamas.
Likusios moterys supranta, kad kažkas seseriai blogai. Abi verkia ir viena kitą kaltina, jog ją išleido. Sekmadienį net ėjo į bažnyčią už ją pasimelsti.
Pinigų banke nebuvo
Neįgali mergina dingo praėjus kelioms dienoms po to, kai Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Įtariama, kad praėjusių metų lapkričio 27 dieną Kratiškių kaimo pašte 39 metų darbuotoja D. K. sukčiaudama pasisavino 2000 litų.
Pas D. K. tuomet Kristina su seserimi buvo prisiglaudusi. Seserų motina, taip pat turinti proto negalią, gyvena Kupiškio pensionate.
Moteris iš savo pensijos dukroms sutaupė 2000 litų ir paštu atsiuntė perlaidą.
Kristiną į paštą atsiimti pinigų palydėjo vadinamoji globėja D. K. Kai neįgalioji pasirašė, D. K. paėmė pinigus ir garsiai pasakė: „Man tavo pinigų nereikia. Padėsiu juos į banką".
Seserys tikėjo, kad jų pinigai yra banke. Pradėję savarankišką gyvenimą, šį rugpjūtį pradėjo jų ieškoti. Tačiau paaiškėjo, kad jokių pinigų banke nėra.
Tuomet apie tai pasisakė jas globojančiai Dalei Mukienei. Ši, įtarusi sukčiavimą, kreipėsi į policiją.
„Negana to, kad ilgą laiką „globėjai" paimdavo merginų pensijas, pasisavinti net ir jų motinos atsiųsti pinigai," - baisėjosi D. Mukienė.
Mušė ir išnaudojo
Socialinių paslaugų centro darbuotojų pažintis su neįgaliomis merginomis bei jų teta prasidėjo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.
Centre įkūrus Dienos grupes, buvo kreiptasi į miesto ir kaimų seniūnijų socialinius darbuotojus, kad proto negalią turinčius žmones pakviestų į užsiėmimus.
Tada 27 metų Brigita ir 29 metų Kristina gyveno Liepų kaime pas savo tolimus giminaičius. Prieš tai jos buvo prisiglaudusios Zakrių kaime pas savo dėdę.
Nors ir nenoromis, merginos buvo išleistos lankyti Dienos grupę.
Po kiek laiko socialinė darbuotoja Sigita Simonavičienė pamatė Kristiną sumuštu šonu. Paklausta ji aiškino pargriuvusi. Vėliau pamatė ir mėlynę ant veido.
Tik po truputį klausinėjamos merginos prisipažino, kad jos yra mušamos. O paskutinę dieną prieš atostogas užsiminė nenorinčios važiuoti į namus, nes „tėtis alaus pasidarė, bus piktas".
Lyg tyčia tuomet prie merginų prilipo jų teta Anatolija. Jos istorija - jau kita, bet taip pat kraupi.
Dirbo dieną naktį
44 metų Anatolija gyveno pas savo dėdę Zakrių kaime.
Apie šios proto negalią turinčios moters išnaudojimą pranešė visai svetimas žmogus - į centrą atėjusi netoliese gyvenanti moteris.
Ji baisėjosi matydama, kaip Anatolija dirba ir vėlai vakare, ir anksti ryte. Kada ji miega - nesupratusi.
Išvydę, kokiomis sąlygomis moteris gyveno, centro darbuotojos pakraupo.
Neįgalioji gyveno alkana, apleista ir užguita savo globėjo.
Su atvykėlėmis baikšti tarsi žvėrelis moteris kalbėjo namo prieangyje taip, kad matytų kelią, kuriuo turėjo grįžti dviračiu išvažiavęs brolis.
Pakalbinta ji sutiko važiuoti kartu. Kurį laiką gyveno Pačeriaukštės pagalbos centre. D. Mukienė išrūpino moteriai pensiją - po 324 litus kas mėnesį. Ji pirmą kartą gyvenime apsilankė poliklinikoje pas medikus.
Pradėjusi lankyti Dienos grupę Socialinių paslaugų centre Anatolija lipte prilipo prie Kristinos ir Brigitos, savo sesers dukterų. Pasiprašė, kad galėtų apsigyventi Liepų kaime šeimininkų namelyje.
Iš pradžių šeimininkai tarsi sutiko. Tačiau po kiek laiko atvažiavęs jų globėjas R. K. pradėjo aiškinti, kad Anatolijos jam nereikia. Jai atsiradus merginos tapusios nebe tokios paklusnios.
Moterų krizių centro vadovė pasikvietė Kristiną ir paprašė paaiškinti, kas vyksta.
Kristina pradėjo verkti. Paaiškėjo, kad globėjas merginas išnaudojo ne tik kaip pigią darbo jėgą - gali būti, kad jos buvo išnaudojamos ir seksualiai.
Tokius Kristinos žiodžius patvirtino ir dar viena to paties kaimo gyventoja. Ji kelis kartus sakė mačiusi, kaip žmoną nugirdęs vyras, vadinamasis globėjas, naktį neva slinkęs į namuką, kur gyveno proto negalią turinčios merginos.
Gali būti, kad atsiradusi trečia - jų teta Anatolija - pradėjo trukdyti jo kėslams.
Suprasdamos, kaip sudėtinga šiuos kaltinimus būtų įrodyti teismuose, socialinės darbuotojos nutarė veikti kitaip.
„Pasakiau Kristinai - užsirašyk mano telefoną. Jei jis prie jūsų bandys lįsti ar mušti, bėkit lauk, paskambinkit man ir aš iškart atvažiuosiu," - pasakojo D. Mukienė.
Taip ir nutiko. Po kelių dienų paskambino Kristina ir pasakė, kad jos visos trys pabėgo iš globėjų.
Laikinai prisiglaudė pas kaimynystėje ūkininkaujančią moterį.
„Moteris jas būtų priglaudusi. Bet pažiūrėjome, kad ir čia ne kas. Kieme jos jau tampė krūvą malkų, iki paryčių sukosi prie gyvulių. Supratome, kad vėl bus išnaudojamos," - kalbėjo socialinė darbuotoja.
Sunkiai ir ilgai teko atsiiminėti merginų daiktus iš buvusių globėjų.
Pradėjo savarankišką gyvenimą
Dalė Mukienė per laikraštį paskelbė, kad tvarkingos moterys, turinčios nuolatines pajamas, nori išsinuomoti būstą be patogumų. Gali prižiūrėti sodybą, padėti namų ūkyje.
„Kokių tik skambučių nesulaukiau - galėjau sutenere dirbti," - karčiai juokauja D. Mukienė.
Tinkamiausia atrodė merginas apgyvendinti Biržuose, Agluonos gatvėje, pas čia gyvenantį pensininką.
Ir nors senukui trys nuomininkės atrodė per daug, jis sutiko, kad per vasarą jos čia pagyventų. Su džiaugsmu merginos ne tik susitvarkė savo buitį, bet ir pirmą kartą pradėjo savarankišką gyvenimą. Socialinės darbuotojos joms parūpino banko korteles - su savo gaunamomis pensijomis šios galėjo tvarkytis pačios.
Be to, jos visą vasarą netinginiavo - miškuose rinko mėlynes, jas pardavinėjo prie prekybos centro.
Prieš mėnesį centro autobusiuku merginos buvo nuvežtos į Kupiškį pas čia gyvenančią motiną. Ši priminė apie savo atsiųstus pinigėlius.
Artėjo rugsėjis. Ir lyg tyčia D. Mukienei paskambino suremontuotus butus viename Vabalninko gatvės daugiabutyje nuomojantys šeimininkai.
Tad visos trys moterys praėjusią savaitę persikraustė į Vabalninko gatvę. Jos džiaugėsi sutvarkytu kambariu ir virtuve, laukė, kada Socialinių paslaugų centre vėl pradės veikti Dienos grupė, kurią tikėjosi lankyti.
Deja, jų planus sugriovė lengvo grobio tykojantys nusikaltėliai.
Jurgita Vitkauskienė
