Seimo sprendimas indeksuoti minimalųjį darbo užmokestį ir socialines išmokas sukėlė prieštaringas reakcijas. „Danske bank“ analitikės Violetos Klyvienės nuomone, indeksavimas tik dar labiau padidins infliaciją. K. Glavecko įsitikinimu, išmokų susiejimas su kylančiomis kainomis nebūtinai sukels dar didesnę infliaciją, tačiau vis tiek yra prastas sprendimas, nes socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms padės menkai.
Seimas antradienį pritarė, kad minimalus atlyginimas ir socialinės išmokos būtų susietos su infliacija - didėjant kainoms didės atlyginimai bei išmokos.
Minimalusis valandos atlygis, minimali mėnesio alga, minimalus pragyvenimo lygis ir kitos socialinės išmokos, įskaitant pensijas, būtų indeksuojamos, jei dvejų metų infliacijos vidurkis viršytų 3 procentus. Šiemet ji sudaro 8,5 proc. ir gali padidėti iki dviženklio skaičiaus.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais infliacija sieks 5,1 proc., dar kitais - 3,6 proc.
V. Klyvienė teigia nenustebusi dėl tokio Seimo sprendimo. „Daugelis ekspertų sakė, kad indeksavimas gali sukurti vadinamąją darbo užmokesčio infliacijos spiralę. Tokių dalykų reikia vengti. Kita vertus, dabar yra priešrinkiminis laikotarpis - tokie ir panašūs sprendimai pilasi kaip iš gausybės rago“, - ironizavo V.Klyvienė.
Indeksavimas taip įsuks infliacijos karuselę, kad ir taip optimistinės infliacijos prognozės pasirodys esančios tiesiog utopinės, „Respublikai“ sakė ekonomistė. „Visi žino, kas mūsų laukia 2010 metais (infliacija šuoliuos dėl Ignalinos jėgainės uždarymo - aut. past.). Tokiu atveju, sunku prognozuoti, kada infliacija nusileis žemiau 3 proc. ribos.
Tai bus dar viena paskata paklausos augimui ir infliacijai suteiks papildomą postūmį, šalie energetinių šokų“, - aiškino analitikė.
Kaip portalui "Balsas.lt" teigė Seimo narys Kęstutis Glaveckas, indeksavimas yra būtinas, o infliacijos spiralės gali ir nesukelti. Tačiau pasirinkta indeksavimo metodika - netinkama.
K. Glaveckui pats sprendimo priėmimo procesas sukėlė abejonių, nes siūlymas nesuderintas Vyriausybėje. „Siūlymą teikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, o finansų ministras Šadžius sprendimą sukritikavo, nes indeksavimui iš biudžeto papildomai prireiktų 200 milijonų litų“, - sakė jis.
Parlamentarui atrodo, kad Vyriausybė nelabai žino, ką daro.
Ekonomistas tvirtino, kad indeksuoti yra būtina, tačiau pati schema pasirinkta netinkamai. „Pasirinkta metodika smarkiai atsilikusi nuo gyvenimo ir kainų augimo. Mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms geriausiu atveju bus kompensuota tik pusė infliacijos, ne daugiau“, - teigė K. Glaveckas.
Liberalo nuomone, dabartinis indeksavimo metodas reiškia, kad tie, kurie buvo skurdžiai, tokiais ir liks. „Papildomi 30 ar 40 litų nieko nepakeis. Su energetika, šiluma ir maistu susijusi infliacija kompensuota nebus“, - piktinosi pašnekovas.
„Tai yra populistinis sprendimas prieš rinkimus“, - Seimo sprendimą pasmerkė parlamentaras.
Ekonomisto nuomone, indeksavimas nereiškia, kad būtinai padidės infliacija. „Yra du lazdos galai. Visų pirma, infliacija yra vienas iš geriausių pajamų rinkėjas, biudžetas dėl augančių pajamų pasipildys apie milijardu litų. Tuo tarpu neturtingi žmonės atsiduria blogesnėje padėtyje. jei kompensuosime jų praradimus, dar nereiškia, kad padidės infliacijos spiralė, tai priklauso nuo bendros finansinės politikos“, - aiškino jis.
Anot Seimo nario, norint kovoti su infliacija valstybei reiktų mažinti savo išlaidas, o indeksavimu motyvuoti infliacijos didėjimo negalima.
