Mėginant užlopyti skylėtą "Sodros" biudžetą bus bandoma peržiūrėti visas išmokas, svarstoma, kad jos vidutiniškai galėtų mažėti 5-10 proc. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, pažymėdamas, kad tikslesnė informacija turėtų būti paviešinta rugsėjį.
"Visų socialinių grupių situacija turi būti įvertinta lygiai, teisingai, norėtume paprašyti laiko atlikti namų darbus ir rugsėjį jau su visais sprendimais išeiname į visuomenę. Esmė yra politinio apsisprendimo klausime, kiek skolinamės, o kiek bandome sutaupyti mažindami išmokas", - sakė D. Jankauskas.
Be to, kitiems metams planuojamas deficitinis "Sodros" biudžetas, trečiadienį per spaudos konferenciją pripažino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Išmoka priklausys nuo gaunamų pajamų
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Mikalauskaitė pažymėjo, jog socialinės išmokos negali būti karpomos vienoda dalimi, esą būtina apsaugoti labiausiai pažeidžiamas grupes.
"Mažiausiai socialiai apsaugotas grupes turime įvertinti, ir tas grupes turime palikti be jokių mažinimų", - mano D. Jankauskas
Sunkmečiu išmokos iš "Sodros" turėtų būti mažinamos atsižvelgiant į konkrečią asmenų finansinę situaciją, o ne priklausymą tam tikrai grupei, teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė.
Socialinės apsaugos viceministrė A. Morkūnienė pažymėjo, kad socialinės išmokos neturėtų būti mažinamos visiems vienodai, pavyzdžiui, padauginant iš kažkokio koeficiento, esą reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, asmens gaunamas pajamas.
- Minėjote, jog negalima kirsti visų išmokų, jų dydžius padauginant iš konkretaus koeficiento, pavyzdžiui, 0,95, o reikia atsižvelgti į pajamas. Kaip "Sodra" sužino apie asmens pajamas?
- "Sodra" gauna visus duomenis apie mokamą darbo užmokestį, dabar jau ir autorinius atlyginimus, tai yra visas pajamas, nuo kurių yra mokamos "Sodros" įmokos. Kalbant apie išmokų gavėjus, tai aktualiausia dirbantiems pensininkams.
"Sodra" turi visus duomenis apie iš jos fondo mokamas išmokas - socialinio draudimo pensijas - ar senatvės, ar neįgalumo, našlių. Kai kurias ir valstybines pensijas "Sodra" moka - nukentėjusių asmenų, mokslininkų. Čia yra didžiausia dalis tiek gavėjų, tiek pinigų prasme.
Kitų valstybinių pensijų - pareigūnų, taip pat rentų gavėjų - yra ne tiek daug ir ten pinigai ne tokie dideli. Kita vertus, tos išmokos yra gana didelės, sakykime, kalbant apie signatarų ar sportininkų rentas, kurios dažniausiai mokamos net nepensinio amžiaus žmonėms. Dėl šių išmokų galima rasti lengvesnį sprendimą.
Didžiausias galvos skausmas yra pensijos, kadangi jos yra nedidelės ir norint apsaugoti gaunančiuosius mažiausias išmokas, mechaniškai negalima visų išmokų sumažinti tam tikru procentu. Buvo siūlymų valstybines sumažinti stipriau, socialinio draudimo pensijas - mažiau. Svarstomi tie variantai, bet jau dabar matome, kad kai kurios valstybinės išmokos yra tokios mažos, jog kartais ta bendra išmokų suma vos siekia vidutinės pensijos dydį. Tai vargu ar būtų teisinga visas gaunamas išmokas imti ir mažinti.
Tikrai turėtų būti diferencijuoti sprendimai. Kol kas pensijų sistema yra sudėtinga, fragmentuota, dydžiai ir mokėjimo sąlygos skirtingos, nors gavėjas dažnai tas pats, tai pasakyti dabar konkrečiai, koks tas sprendimas bus, kol kas yra sunku. Būtų kur kas paprasčiau, jei būtų galima tiesiog dauginti iš koeficiento.
- Kalbama apie tam tikras "grindis", kaip jas apibūdintumėte?
- Išties apie tai ir ministras sakė ne kartą, ir Prezidentė yra aiškiai pasakiusi, kad vis dėlto "grindys" turėtų būti. Jos neturėtų būti suprantamos taip, kad atsiranda minimalios išmokos, ir kai kuriems jos netgi padidėja iki vidutinės algos, nes yra pensijų, kurios nesiekia 800 litų.
"Grindys" suprantamos taip, kad kai kurios išmokos turėtų būti nemažinamos, jeigu jos nesiekia tam tikros ribos. Kokia ji, dabar sunku pasakyti, bet viliuosi, kad Vyriausybės lygmeniu bus priimti tokie sprendimai, kad mažiausios išmokos bus tokios, iš kurių bus galima išgyventi, turint mintyje artėjantį šildymo sezoną susimokėti už komunalines paslaugas.
- "Sodros" problemų sprendimų kontekste labai dažnai kalbama apie socialiai pažeidžiamas grupes, į kurias esą reikėtų atsižvelgti ar taupant jų visai neliesti. Kas dabar yra suvokiama kaip socialiai pažeidžiamas asmuo arba grupė?
- Manyčiau, kad reikėtų kalbėti tiksliau, nes paprastai, kai kalbame apie socialiai pažeidžiamas grupes, įsivaizduojamos tam tikros kategorijos - sakykime, pensininkai arba šeimos su vaikais. Bet pensininkas pensininkui nelygu, šeima nelygi viena kitai, nes vienur yra abu dirbantys, kitur vienas auginantis vaikus, kitur abu bedarbiai, - reikėtų labai diferencijuotai žiūrėti.
Mano galva, reikėtų žiūrėti pagal asmenų gaunamas pajamas, o ne priklausymą tam tikrai kategorijai, nes net ir, pavyzdžiui, našlių pensijų gavėjai dažniausiai yra vieniši žmonės. Jie tikrai yra labiau pažeidžiami negu kai kurie, gyvenantys su partneriu, sutuoktiniu ar vaikais. Bet kalbėti apie juos kaip atskirą grupę nevertėtų, nes labai priklauso nuo to, kokia ta pagrindinė pensija.
- Artėja šildymo sezonas, vis daugėja bedarbių, žmonių, netekusių nuolatinio pajamų šaltinių, dėl to vis labiau baiminamasi, kad galbūt teks įklimpti į skolas. Ar mąstoma, kaip padėti tokiems žmonėms?
- Yra tokia priemonė kaip Būsto išlaidų kompensacija, ir daugiausia tai yra kompensacija už šildymą. Ji priklauso nuo gaunamų pajamų. Skaičiuojama vienam šeimos nariui, jeigu tai yra mažiau nei 350 litų per mėnesį.
Jeigu iš tiesų tos pajamos taip kris, žmonės neturės darbo, būsto šildymas nekainuos daugiau negu, man rodos, 5 proc. šeimos pajamų. Amortizacija tikrai bus. Žinoma, tie, kurie dabar negauna kompensacijų, net ir nelabai žino, kaip sistema veikia, ir tos baimės akys didelės, kad ateina šildymo sezonas "kas bus, jeigu bus" .
Priemonė yra, ir ji tikrai suveiks, ir ne pirmas sezonas, kai būsto šildymo išlaidos kompensuojamos, tiesiog, matyt, valstybei reikėtų planuoti ten didesnes lėšas.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže
