Taigi, trisdešimt paspaudimų, du įpūtimai. Jeigu šalia prastai pasijutusio žmogaus esate dviese ar trise – vienam derėtų daryti širdies masažą ir pūsti oro, kitam – skaičiuoti, dar kitam – kviesti greitąją pagalbą.
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos vaikus moko į organizaciją „Pozityvios idėjos“ susibūrę gydytojai. Ir ne bet kokie. Medicinos mokslų daktaras Vilniaus Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, pas kurį patenka sudėtingiausios komos būsenos žmonės, nusivilkęs chalatą jau keletą metų eina į mokyklas.
Fizinių jėgų tikrai reikia tam, pripažįsta gydytojas, tačiau būtent toks jūsų širdies masažas gali išgelbėti žmogui gyvybę.
„Ir jūs tai darote tol, kol atvažiuoja greitoji pagalba. Jūs patys nutraukt gaivinimo negalit“, – sako jis.
Mokymuose buvę gimnazistai jau dideli, tačiau kartais, tarkim, mokant kokiose stovyklose, ateina ir vaikai vos septynerių metų.
„Atrodytų, kad tie vaikai labai maži, bet iš tikrųjų, pirmas, kas yra ugdoma, tai pareiga ir noras padėt kitam žmogui. tai, kad jis suvoktų, kad jis gali padėt ir išgelbėt kažkam labai brangų žmogų. Gaivinimui reikia įgūdžių. Lygiai taip pat, kaip vairavimui. Ir kuo anksčiau pradedi mokinti, tuo tie įgūdžiai atsiranda vis stipresni“, – pasakojo Dr. Mindaugas Šerpytis, Santaros klinikų Reanimacijos – intensyvios terapijos sk. vedėjas.
Patys mažiausieji taip sužino, kad jie gali pagelbėti iškviesdami greitąją pagalbą, o vyresni gali išmokti ir daryti širdies masažą. Kad žinotumėm visi, norint atgaivinti žmogų būtina staigiai susiorientuoti.
„Visų pirma, reikia kviesti pagalbą, jeigu žmogus nebekvėpuoja ir nėra sąmonės, mes turim kviesti pagalbą. turim atsinešti defibriliatorių jį pajungti ir iš karto imti gaivinti. Turim daryti krūtinės paspaudimus tai yra pirmas dalykas, ką mes turim pradėt daryti. Tai yra paprasta labai ir tą gali padaryti bet kas“, – paaiškina gydytojas Šarūnas. Judickas
Žaliu žaibo ženklu žymimas defibriliatorius, kurių yra oro uoste, prekybos centruose, gali išgelbėti gyvybę. Tik nereikia bijoti jo panaudoti,
„Čia yra nupiešta, kur priklijuoti, mes negalim kitur priklijuoti. Dabar jisai pasakė – rekomenduojamas šokas, atsitraukit nuo paciento ir žiba lemputė. viskas, tą reikia padaryti“, – sako jis.
Po šios procedūros reikia iš karto gaivinti. Tai, pasak gydytojų, paprasti veiksmai, o ką daryti toliau pasakys aparatas. Greitoji medicinos pagalba bene greičiausiai gali atvažiuoti per 10 minučių, Todėl net ir kelios gaivinimo minutės – labai svarbios.
Būtent todėl gydytojai ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijas, kad vaikai būtų nuolat mokomi gaivinti.
„Kodėl gi ne? Jeigu kreipsis su konkrečiais pasiūlymais tai sėsim ir žiūrėsim. Ką ministerija gali nuo savęs padaryti, nes, turėkim, galvoje, kad mokiniai, vis dėlto nėra Sveikatos ministerijos tiesioginė kuravimo sritis, mes turėtumėm tada sėst, matyt, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ir kalbėtis, kaip galima būtų tokią praktiką praktiškai įgyvendinti“, – svarstė sveikatos ministras Aurelijus Veryga.
O štai švietimo ir mokslo viceministras tikina, kad vaikai mokyklose to jau ir taip mokomi.
„Mokyklose yra mokoma ir pirmosios pagalbos teikimo, nes veikia žmogaus saugos bendroji programa, kuri yra nuo pirmos iki 12 klasės tik šiek tiek yra įvairiai išdėliojama, jeigu nuo 5 iki 10 klasės yra skiriama valandų skaičius, jeigu vidutiniškai, tai 18 pamokų per metus“, – tikina Gražvydas Kazakevičius, švietimo ir mokslo viceministras
Vakarų Europos šalyse tokio gaivinimo vaikai mokomi nuo 12 metų. Ilgus metus to savo vaikus mokančios Didžioji Britanija ir Vokietija, sako besidžiaugiančios rezultatais. Mat vaikystėje išmokę gaivinti vaikai tą moka daryti ir užaugę.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
