Kiekvienas miesto planuotojas savaip įsivaiduoja išmaniojo miesto viziją, tačiau visi jie sutinka, kad šios idėjos įgyvendinime vienaip ar kitaip turėtų būti išnaudoti jutikliai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Išmaniojo miesto tikslas – sumažinti administracinę savivaldos naštą, apkarpyti biurokratiją, įnešti skaidrumo, kurti švaresnį, taupesnį, tvaresnį, malonesnį ir klestinį urbanistinį gyevnimą, rašo „Der Spiegel“.
Kurortinis pajūrio miestas Santanderas, Ispanijoje, jau įgyvendino savo išmaniojo miesto viziją. Beveik prieš šimtą metų karalius Alfonsas XIII nutarė čia įkurti savo vasaros rezidenciją. Nenuostabu, kad dabar mieste gausu viešbučių ir prabangių kazino.
Vis dėlto pastaruoju metu Santanderas pritraukė informacinių technologijų atstovų ir užsienio valdininkų dėmesį. Miestas domina tokias bendroves kaip „Google“, „Microsoft“ ir IBM. Delegacijos iš Japonijos ir Kinijos nori perimti ispanų patirtį ir pritaikyti ją daugiamilijoniniuose miestuose. Santanderas tapo laboratorija, kurioje yra vykdomas išmaniojo miesto eksperimentas. Vidutinio dydžio miestas, kuriame gyvena 180 tūkst gyventojų, yra nei per didelis nei per mažas tokiam bandymui.
Gavęs 9 mln. eurų ES finansavimą IT profesorius Luisas Munozas 6 kvadratinių kilometrų plote įrengė 10 tūkst. jutiklių, kurie yra paslėpti gatvių lempose, pastatų sienose, kelio dangoje, ir kitose vietose.
Šie jutikliai 24 valandas per parą fiksuoja beveik viską , ką tik galima išmatuoti: apšvietimą, slėgį, temperatūrą, drėgmę, automobilių ir žmonių judėjimą. Kas kelias minutes jutikliai surinktą informaciją persiunčia į L. Munozo laboratoriją. Kiekvienas autobusas atsiunčia duomenis apie savo buvimo vietą, nuvažiuotą atstumą, greitį ir aplinkos taršą. Tokius pat duomenis renka ir policijos bei taksi automobiliai. Miesto gyventojai savanoriškai gali tapti tam tikrais jutikliais. Jiems tereikia į telefoną atsisiųsti specialią programėlę.
Centrinis kompiuteris apdoroja gautus duomenis ir realiu laiku pateikia informaciją apie padėtį miesto gatvėse.
Išmaniojo miesto sistema visada žino kurioje miesto vietoje formuojasi kamštis, kurioje miesto dalyje padidėjusi oro ar garso tarša viršija ES nustatytus normatyvus. Įvykus autoįvykiui sistema gali analizuoti kaip avarija paveikė eismą likusioje miesto dalyje.
Anksčiau miesto tarnyboms tekdavo naktimis tikrinti gatvių apšietimą tam, kad būtų aptiktos perdegusios lemputės, šiandien šį darbą atlieka jutikliai. Technlogijų dėka gatvių apšvietimas yra reguliuojamas ir tokiu būdu sutaupoma elektra. Gatvei ištuštėjus apšvietimas prigęsta, tačiau vos tik jutikliams pastebėjus artėjantį žmogų lempos ima šviesti įprastu režimu. Lygiai taip pat lempų jutikliai reaguoja į aušrą, debesuotumą ir mėnulio šviesą.
Visai netrukus miesto parke jutikliai leis sureguliuoti laistymo sistemą taip, kad vanduo būtų panaudojamas optimaliausiai. Šiukšlių konteineriuose įrengti jutikliai informuos tarnybas apie prisikaupusias šiukšles ir šie galės atvykti tik esant reikalui.
Visi šie patobulinimai leidžia sutaupyti šiek tiek pinigų ir palengvinti gyvenimą, tačiau jie dar nereiškia, kad miestas tapo tikrai išmanus. Visiškai išmanaus miesto gyventojai gali bet kur ir bet kada pasiekti juos dominančią informaciją. Santanderino gyventojai gali naudotis mobiliaja programėle „Pulse of The City“, kuri suteikia žmonėms progą nuolatos stebėti padėtį jų mieste.
Autobuso stotelėje laukiančiam žmogui tereikia nukreipti savo išmanųjį telefoną į autobuso stotelę ir jo ekrane iš karto pasirodys duomenys apie viešą transportą, kuris kursuoja šiuo maršrutu.
Nukreipus telefoną į koncertų salę pasirodo informacija apie artimiausius renginius. Stovint šalia parduotuvės telefonas gali parodyti patraukliausius dienos pasiūlymus, o prie turistinio objekto – istorinę informaciją.
Anksčiau miesto gyventojai skundėsi duobėtomis gatvėmis, tačiau dabar pakanka nufotografuoti duobę ir nusiųsti jos nuotrauką į „Pulse of the City“ sistemą. Kompiuteris automatiškai gauna ne tik nuotrauką, bet ir tikslias duobės koordinates. Netrukus ši informacija yra persiunčiama kelius prižiūrinčiai bendrovei ir politikui, kuris yra atsakingas už tą miesto dalį. Tokiu būdu politinę atsakomybę prisiėmęs žmogus yra įpareigojamas prižiūrėti atliekamus darbus, o visuomenė ir žiniasklaida gali sekti kiek laiko užtrunka darbų atlikimas. Visa informacija apie šiuos pranešimus yra viešai prieinama, tačiau siuntėjo duomenys nėra atskleidžiami.
Miesto mero teigimu toks problemų viešinimo būdas yra efektyvesni nei tradicinis, kuomet žmogus savo skundą pateikia telefonu arba elektroniniu paštu.
Artimiausiu metu išmaniojo miesto sistemoje bus prieinami duomenys apie demografinius pokyčius, nekilnojamo turto kainas ir kita aktuali informacija. Santanderino valdžia ketina sukurti ir elektroninę miesto aikštę, kurioje visi miesto gyventojai galėtų dalintis mintimis su savivaldybės darbuotojais. Toks vietinis socialinio tinklo atitikmuo turėtų priartinti tarnautojus prie gyventojų.
Eksperimaneto autoriai tikisi, kad ilgainiui atsiras daugiau programėlių, skirtų išmaniesiems miestams. Viešai prieinami duomenų srautai turėtų paskatinti programavimo entuziastus kurti dar originalesnę programinę įrangą.
Kol kas bandymą Santanderine sukurti išmanųjį miestą galima laikyti sėkmingu. Nė vienas jutiklis nenukentėjo nuo vandalų. Skeptiškai nusiteikę taksistai pakeitė savo nuomonę, kuomet suprato, kad niekas neketina jų sekti. Vis daugiau gyventojų savanoriškai įsitraukia į išmanaus miesto projekto plėtojimą.
Miesto drąsa pradeda atsipirkti ir materialiai. Bendrovė „Ferrovial“ jau nutarė čia įkurti išmaniųjų miestų tyrimų centrą.
