ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas išplėtė tarptautinių verslo partnerių ratą: prie jų prisijungė Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“. Vokiečių kompanija žada, kad ISM studentai, sėkmingai baigę „Lidl“ remiamą verslo vokiečių kalbos programą „Business Deutsch, gesponsert von Lidl“, turės daugiau galimybių įsidarbinti „Lidl“ Lietuvoje ir kitose šalyse.
„Mūsų įmonė šiuo metu aktyviai ieško darbuotojų įvairioms pareigybėms užimti. Mes siūlome darbą pardavimų, pirkimų, logistikos ir administracijos srityse. Kadangi kai kurių pareigybių darbuotojams tenka aktyviai bendrauti su motinine kompanija Vokietijoje, ypač laukiame kandidatų mokančių vokiečių kalbą. Todėl priėmėme sprendimą investuoti į studentų ugdymą. ISM universitetas patraukė mūsų dėmesį lankstumu ir tarptautine patirtimi, tad kartu su universiteto darbuotojais atnaujinome verslo vokiečių kalbos programą,“ – sakė UAB „Lidl“ atstovė spaudai Lietuvoje Daina Balčiūnienė.
„Lidl“ kviečia dirbti ne tik patirties turinčius asmenis, tačiau ir vos studijas pabaigusius studentus. Visi darbuotojai apmokomi įmonės viduje arba siunčiami į stažuotes kompanijos padaliniuose kituose Europos miestuose.
Anglų kalba – jau ne privalumas
„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad anglų kalba darbo rinkoje jau keleri metai nėra privalumas, o būtinybė. Šiuo metu Lietuvos darbdaviai teikia pirmenybę kandidatams, kalbantiems ne tik anglų, bet ir rusų kalbomis, mokantiems norvegiškai, vokiškai, lenkiškai, prancūziškai.
„Dažniausiai darbo skelbimuose nurodomas reikalavimas mokėti anglų kalbą raštu bei žodžiu. Vis labiau prisimenama ir rusų kalba. Užsienio kalbų žinių dažniausiai reikia prekybos, klientų aptarnavimo, IT, tiekimo, pardavimų, eksporto, importo, transporto, logistikos specialistams, vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams. Lenkų kalbos pageidauja įmonių atstovai, dirbantys transporto, prekybos įmonėse“, – sakė R. Karavaitienė
Ji pridūrė, kad kitų Europos šalių kalbų žinias itin vertina tarptautinės gamybos, prekybos kompanijos, kurių verslo centrai yra įsikūrę didžiausiose pasaulio sostinėse – Romoje, Paryžiuje, Berlyne. Šių kompanijų atstovybės Lietuvoje sunkiai randa prancūziškai, vokiškai ar norvegiškai kalbančių vadybos, rinkodaros, ekonomikos specialistų, todėl neretai investuoja į specialistų kalbos kursus.
„Užsienio įmonės atidarančios padalinius, atstovybes, gamyklas, skambučių centrus Lietuvoje tikisi, kad aukščiausio lygio specialistai ir vadovai mokės atitinkamą įmonės steigėjos kalbą. Pavyzdžiui, skambučių centrų klientų aptarnavimo specialistų užsienio kalbų žinių lygis turi būti labai aukštas. Tuo tarpu, esant kvalifikuotų gamybos srities profesionalų stygiui, darbdaviai labiau orientuojasi į specialisto profesinius gebėjimus, kompetenciją, darbo patirtį, o užsienio kalbų žinios tampa antraplaniu reikalavimu. Vokiečių kalbos dažniausiai prireikia prekybos, tiekimo, pardavimų specialistams skandinavų kalbą mokantys kandidatai laukiami bankų sektoriuje“, – aiškino R. Karavaitienė.
Populiarėja rusų
ISM absolventai, įsidarbinę tokiose įmonėse kaip „Philip Morris“ Šveicarijoje, „Xerox“ Ispanijoje, „American Express“, „Shell International“ Didžiojoje Britanijoje, „Calsberg“ Danijoje, Pasaulio banko ar Europos komisijos institucijose, teigia, jog papildomos užsienio kalbos mokėjimas šiuo metu itin vertinamas tarptautinėse kompanijose. „Anglų kalba yra būtinybė, tačiau jei nori būti konkurencingas dabartinėje darbo rinkoje, reiktų mokėti bent tris užsienio kalbas, – sakė Norvegijoje įsikūrusios kompanijos „Staticus Norge“ direktorė, ISM absolventė Aušra Vankevičiūtė, – Gyvenu ir dirbu Norvegijoje jau trejus metus, visur galiu susikalbėti angliškai, tačiau išmokau ir norvegų kalbą. Čia nesvarbu, ar dirbi tarptautinėje įmonėje, ar vietinėje, mokant nacionalinę kalbą greičiau pavyks sutvarkyti darbo reikalus, teisinius dokumentus“.
Antrosios užsienio kalbos studijos tampa vis populiaresnės, studentai be anglų kalbos mokosi rusų, norvegų, ispanų, kinų kalbų. „Vis daugiau studentų mokosi rusų kalbos. Ši kalba reikalinga eksporto kompanijose dirbantiems specialistams tiek užsienio, tiek Lietuvos kompanijose. Egzotiškų kalbų žinios reikalingos studentams, siejantiems savo karjerą su Tolimųjų rytų rinkomis, informacinių technologijų sritimi“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prodekanė akademiniams reikalams prof. Viltė Auruškevičienė. Ji pridūrė, kad geras antrosios užsienio kalbos mokėjimas – neginčijamas pranašumas darbo rinkoje, kurį suvokia ir darbuotojai, ir darbdaviai.
