Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Alytiškės Danutės kūnas nusėtas raudonomis dėmėmis – tai maudynių Dusios ežere pasekmė. Moteris sako, kad išbėrę ją buvo ir pernai.
„Kasiausi, o Jėzau. Ir ištinsta tie bumbulai. Dezinfekciniu pasitepu, tai neniežti, o taip tai skaudėtų labai. Kai pernai netepiau, tai ištino, o kai su juo – tai pradėjo slūgti jie, mažesni“, – pasakojo alytiškė.
Tačiau nors kamuoja išbėrimai ir niežulys, tai neatbaido moters lįsti į vandenį.
„Yra kažkokia bacila šiom dienom, prašo nesimaudyt, bet karšta, nėr kur dėtis“, – sakė Danutė.
Nusiskundimų gausybė. Telefonu sutikusi kalbėti kaunietė Ineta tikina, kad šį ežerą ilgam pamirš, nes dukrą siaubingai išbėrė, spuogelių vis daugėjo.
„Supratom, kad kažkas iš vandens, o kadangi ne vietiniai, neturėjom jokių vaistų su savim, tai nuvažiavom į vaistinę. O niežulys buvo intensyvus, mergaitė stipriai kasėsi, buvo nemalonus jausmas. Man Dusia – ypatingas ežeras, kurį norisi aplankyti kiekvienais metais, ir buvo toks nusivylimas. Tikrai daugiau nevažiuosime“, – kalbėjo moteris.
Žmonės internete dalijasi po maudynių Dusios ežere išbertos odos vaizdais. Išbertųjų ypač padaugėjo šią savaitę. Specialistai sako, kad čia pasidarbavo nematomos, bet stipriai sušilusiame vandenyje besidauginančios cerkarijų lervos, tykančios aukų.
„Kaltas mažas padaras – šistosomų lervos. Jos gyvena vandens paukščių organizme, patenka į ežerą su išmatomis, vėliau gyvena ežero sraigėse ir kada vanduo sušyla daugiau nei 21 laipsnis, tada tos cerkarijos plūduriuoja ežero paviršiuje“, – aiškino Metelių lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.
Užterštame ežere Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ragina nesimaudyti iki kol atvės oras, o tiksliau – vanduo. Ypač Dusios reiktų vengti mažiems vaikams, kurie turškiasi ilgai ir arti kranto, taip pat alergiškiems žmonėms, mat jiems didžiausia grėsmė susirgti cerkariniu dermatitu, dar vadinamu plaukikų niežuliu.
„Per 2-3 dienas niežėjimas turėtų praeiti, o per 10 dienų ir paraudimai, ir vaizdas pagerėti“, – sakė Alytaus departamento direktorė Dalytė Nekraševičienė.
Ir nors specialistai ramina, kad šis dermatitas nėra pavojingas gyvybei, tačiau komplikacijų gali būti – pakyla temperatūra, patinsta limfmazgiai.
„Tai vienkartinė alerginė reakcija į odos pažeidimą, ji praeina be pasekmių. Arba su pasekmėm – jeigu mes kasomės, užnešam bakterinį užkrėtimą. Tada gali komplikuotis“, – aiškino D. Nekraševičienė.
Žinia apie pavojingas lervas jau sklinda plačiai, tad prie Dzūkų jūra vadinamo ežero, kur karštą dieną tiršta žmonių, įprastai gulinėja ir maudosi šimtai, dabar poilsiautojų vos keletas – čia tie, kurie apie užkratą nežino arba jo nebijo.
Poilsiautojams yra keletas patarimų, kurie padėtų išvengti prie odos limpančių lervų.
„Prieš važiuojant prie Dusios ežero – nusimaudyti duše su ūkiniu muilu. Taip nuplaunamas riebalinis sluoksnis, su kuriuo ir reaguoja cerkarijų lervos. Jei nesėjote nusiprausti su muilu namuose, tinka atvažiavus prie ežero odą nusivalyti su tirpalu, kuriame yra spirito – tualetiniu vandeniu ar odekolonu“, – patarė A. Pečkys.
Negalintiems gyventi be vandens malonumų, šiomis dienomis specialistai pataria geriau rinktis kitus ežerus. Net ir už kelių kilometrų nuo Dusios tyvuliuojančiame Metelyje šių cerkarijų lervų nėra.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
