Išleistuvių valso akordai jau seniai apleido kuklias mokyklų aktų sales. Maža to, dabartiniai abiturientai į puotą atrieda prabangiais limuzinais ar retromobiliais, į pokylių sales įžengia skambant orkestrų muzikai, o šampano taurę kelia tvieskiant įspūdingiems fejerverkams.
Renginių organizatoriai pastebi, kad pastaraisiais metais mada organizuoti išleistuvių vakarą savo jėgomis traukiasi į šoną. Vis daugiau savo atžalų švente besirūpinančių tėvelių ryžtasi kreiptis į profesionalus, o kartelė išleistuvių vakaro programai kasmet kyla.
Pageidauja prabangos
Pasak vienos uostamiesčio renginių organizavimo įmonės vadovo Remigijaus Žiogo, abiturientai kasmet pageidauja vis prabangesnio ir įmantresnio išleistuvių vakaro.
Tiesa, keletas tradicinių akcentų šventės programoje išliko. Anot pokalbininko, paprastai vakaras prasideda tėvelių padėka mokytojams, tradiciškai žodis suteikiamas patiems abiturientams. Nė viena puota neapsieina be išleistuvių valso ir saulės sutiktuvių prie jūros ankstyvą rytą.
Tačiau pati puota nuo kadaise kukliose mokyklų aktų salėse švęstų išleistuvių skiriasi kaip diena nuo nakties. Anot R. Žiogo, šiuolaikinė išleistuvių šventė labiau panaši į prabanga tviskantį aukštuomenės vakarėlį.
"Šventė paprastai organizuojamas erdviose restoranų ar viešbučių salėse. Į puotą abiturientai atrieda limuzinais ar retromobiliais. Labai populiaru sutiktuvėms kviesti orkestrą, muzikuoti vakarėlio metu kviečiami žinomi atlikėjai arba didžėjai", - pasakojo R. Žiogas.
Be to, neretai abiturientai pageidauja įspūdingų fejerverkų ar kokių neįprastų šventės akcentų. Pavyzdžiui, kartą, anot pokalbininko, abiturientų sutiktuvėms buvo pakviestas cirko artistas lokys Miša.
Suprantama, tokia šventė kaip reikiant papurto tėvų kišenes. R. Žiogo teigimu, už patį kukliausią vakarėlį mokyklos aktų salėje su samdytu vedėju ir didžėjumi tektų pakloti apie 1500 litų. O renginio su išskirtine programa, orkestru, atlikėjais ir fejerverkais sąmata gali siekti ir dešimt ar net keliasdešimt tūkstančių litų. O kur dar dovanos mokytojams, šventinė apranga ir prabangūs automobiliai, kurių nuoma vakarui siekia nuo 500 iki 800 litų.
Vietą rezervuoja rudenį
Erdvesnes patalpas pobūviams siūlančių restoranų bei viešbučių atstovai pasakoja, kad dairytis tinkamos vietos išleistuvių vakarui tėvai imasi dar rudenį, kadangi surasti salę, kurioje tilptų keli šimtai žmonių, nėra taip paprasta.
Švęsti išleistuves netoli jūros esančiame "Pajūrio" viešbutyje jau tapo kai kurių uostamiesčio mokyklų tradicija. Šiemet viešbutyje paskutinį valsą šoks net 7 mokyklų abiturientai.
Anot viešbučio vyriausiosios administratorės Linos Pikelytės, pagrindinis šventę savo atžaloms organizuojančių tėvų pageidavimas yra didelė ir erdvi salė. Ne mažiau svarbu - ir prašmatnus šventinis stalas.
Paklausta, kiek tenka pakloti už tokį malonumą, pokalbininkė neslėpė jog kainos nuolat auga. Šią vasarą salės nuoma vakarui atsieis 1000 litų, o vakarienė vienam asmeniui kainuos 80 litų.
Ne vienerius metus abiturientus priimantis viešbučio "Klaipėda" restoranas pirmųjų interesantų sulaukė dar rudenį. Restorano vadovė Nijolė Chodosovskaja taip pat tvirtino, kad pirmiausiai ieškoma erdvios patalpos šventei.
Kaip atrodys šventinis stalas, pokalbininkės teigimu, priklauso nuo tėvų materialinės padėties. Vieni išgali sau leisti ir įdomią programą, ir prašmatnų stalą, kiti valgiams linkę pataupyti ir daugiau lėšų skiria renginiui.
Labiau pustosi rusaitės
Patalpų nuoma bei nemenką sumelę kainuojanti programa - ne vienintelis tėvų rūpestis. Ne mažesnis dėmesys skiriamas ir šventiniams apdarams. Kaip reikiant suveržti diržus teks dukras auginantiems tėvams, kuriems be 100-400 litų išleistuvinei suknelei dar teks pakloti šimtus gražinimosi "procedūroms".
Anot proginių rūbų salono "Fiesta" vadovės Vilomenos Glaveckienės, šventinių apdarų ieškančios abiturientės salono duris varstyti pradėjo dar gerokai prieš prasidedant sesijai.
Dauguma abiturienčių, pokalbininkės teigimu, ateina jau turėdamos viziją, kaip nori atrodyti. Anot jos, dabar "ant bangos" šviesių gaivių spalvų, lengvo šilko, organzos ar gipiūro suknelės. Trokštančios ekstravagancijos mielai renkasi šokolado ar elektrinės spalvos apdarus. Ilgis - truputį žemiau kelių. Populiarios suknutės gilia iškirpte ar durtos po krūtine. Pageidaujančias išleistuvių vakarą apsirinkti prašmatnią pūstą ar minimalistinę juodą suknelę vadovė sako bandanti atkalbėti.
"Vakaras ilgas, todėl su ilga, judesius varžančia suknele abiturientės greitai pavargsta. O pasipuošti juoda Koko Šanel suknele su baltais perlais dar bus marios laiko", - aiškino V. Glaveckienė.
Salono "Malonumas 55" salono vedėja Asta Jankauskienė sako pastebinti, jog abiturienčių pasirinkimas labai priklauso nuo mokyklos. Anot jos, rusakalbių mokyklų auklėtinės paprastai ieško ryškių spalvų, prabangių, blizgučiais puoštų suknelių. Tuo metu lietuvaitės mieliau renkasi kuklias, trumpas, pastelinių spalvų suknutes.
Nori "razinų"
Uostamiesčio grožio salonų atstovės tvirtina, kad abiturienčių šukuosenos kasmet paprastėja. Anot Aidos studijos direktorės pavaduotojos Editos Vinkšnienės, merginos pageidauja kuklių, tačiau su "razinomis" šukuosenų. Tokią salone galima pasidaryti už 40-240 litų.
"Populiariausi ištiesinti plaukai, papuošti įvairiausiais pynimais, iš pačių plaukų suraitytomis gėlytėmis. Prašmatnios priraitytos šukuosenos merginų nevilioja", - sakė pokalbininkė.
Tai, kad abiturientės nebenori įmantrių šukuosenų, tvirtina ir "Mantės" salono vadovė Erika Župerkienė. Anot jos, dažniausiai merginos pageidauja atrodyti jaunatviškai ir kukliai, o įmantrias šukuosenas renkasi jų mamos.
Norėdamos atrodyti nepriekaištingai, abiturientės negaili pinigų ir kitoms grožio procedūroms. Pasak E. Župerkienės, dažna išleistuvių puoton besiruošianti mergina manikiūrą, pedikiūrą ir makiažą taip pat linkusi patikėti profesionalams.
"Abiturientėm siūlom jaunatvišką makiažą - natūralų įdegį, kiek paryškintas lūpas ir blizgią vokų liniją. Labai populiarūs spalvoto akrilo priauginami nagai, nors jų kaina siekia kelis šimtus litų. Dažna abiturientė neatsispiria ir nepigiai naujienai - priauginamoms blakstienoms", - pasakojo E. Župerkienė.
Indra Duotaitė
