Ekspertai tikina, kad dėl kainų pasikeitimo vidaus rinkoje didelių pokyčių nepatirsime.
Nuo šių metų pradžios vienos prekės ir paslaugos pabrango, o kitos šiek tiek atpigo. Vartotojams nelengva numatyti pasekmes, nes kai kuriems turės įtakos ir minimalaus mėnesio atlyginimo padidėjimas, o daugeliui bus svarbus euro, taigi ir lito, sustiprėjimas JAV dolerio atžvilgiu.
Dyzelino akcizas pasiekė numatytą ribą
Baigėsi pereinamasis laikotarpis dėl ES direktyvos didinti akcizą dyzelinui. Tačiau naudojantieji dyzeliną gali džiaugtis, nes Lietuva savo iniciatyva akcizą benzinui nustatė net 21 proc. didesnį, nei reikalauja Briuselis.
O dyzelino akcizas padidintas iki minimalios reikalaujamos ribos – 1 140 Lt už toną, taigi nuo metų pradžios padidėjo 97 Lt už toną. Per metus į valstybės biudžetą papildomai pateks apie 94 mln. Lt. Taigi dyzelino kaina vien tik dėl akcizo pakeitimo turėtų išaugti apie 12 ct už litrą. Tačiau tikroji šių degalų kaina gali būti ir kitokia, nes kainos svyruoja ne tik dėl gamintojų „Orlen Lietuva“ ir degalinių savininkų strategijos, bet ir dėl pokyčių pasaulinėje rinkoje.
Štai jau antrą šių metų dieną dyzelinas kai kuriose degalinėse pabrango 2–7 ct už litrą, tačiau jų savininkai tikina, jog taip nutiko ne dėl akcizo įsigaliojimo. Taip ir neturėtų būti, nes kol kas degalinėse turi būti dyzelino, kuris nupirktas dar neįsigaliojus naujajam akcizui. Tačiau gaudymai yra beprasmiški – kontrolieriai kiekvienos degalinės atsargų nepatikrins. Akivaizdu, kad degalų pardavėjai savo pelno nesumažins. Pasak Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Lino Vosyliaus, dyzelino kaina nusistovės per 5–6 dienas.
Nuotaika turėtų šiek tiek pragiedrėti vartotojams, kurių būstai šildomi centralizuotai – šildymui tebegalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas. Nuo 21 iki 5 proc. PVM tarifas sumažintas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms. Pasitraukusi valdžia kėsinosi labiau apmokestinti net lėtinėmis ligomis sergančius piliečius, tačiau galima juos nudžiuginti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas kompensuojamiems vaistams pratęstas.
Ištaisyta klaida, kurią padarė buvęs Seimas su tuometiniu Seimo pirmininku A. Valinsku priešakyje – grąžintas 5 proc. PVM tarifas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Pastaruosius ketverius metus spaudos leidiniai išgyveno tikrą bado dietą, nes Lietuvoje buvo nustatyti didžiausi pasaulyje mokesčiai. Ieškodami išeities, leidiniai turėjo mažinti apimtis, didinti kainas, atleisti dalį darbuotojų. Dėl liūdnai politinę karjerą baigusių politikų eksperimentų nukentėjo ir skaitytojai.
Vežėjai žada vežti pigiau
Nors padidėjo dyzelino akcizas, galima tikėtis, kad bilietų brangimą nors šiek tiek turėtų pristabdyti sprendimas nuo 21 iki 9 proc. sumažinti PVM tarifą keleivių ir bagažo vežimui. Tačiau tarpmiestiniais maršrutais keleivius vežiojančios bendrovės bilietų kainas mažina skirtingai. Pavyzdžiui, Kaune įsikūrusi „Kautra“ paskelbė bilietų kainas mažinanti tiek, kiek mažėja PVM, t. y. 9 proc. O jų kolegos klaipėdiečiai keliones atpigins tik 5 proc. Pasak „Klaipėdos autobusų parko“ vadovės Jelizavetos Daugininkienės, teko atsižvelgti į degalų brangimą: jų kaina per paskutinius ketverius metus padidėjo net 40 proc. Daugiau nei 8 proc. planuojama atpiginti keliones viešuoju transportu didmiesčiuose ir rajonų centruose.
Elektra brangs, o dujos pigs
Jau pasiruošėme brangiau mokėti už elektros energiją. Elektra buitiniams vartotojams brangsta iki 50,1 ct už kWh vietoj dabar mokamų 46 ct už kWh. Tačiau galime pasiguosti, kad elektros energija pabrango 2 ct už kWh mažiau, nei buvo planuota.
LESTO klientams, kurie naudojasi dviejų laiko zonų skaitikliais, elektros energija brangsta nuo 49,7 iki 54,1 ct už kWh dienos metu ir nuo 37,2 iki 41 ct už kWh naktį bei savaitgalio dienomis.
Tačiau atpinga gamtinės dujos. Pastovioji tarifo dalis buitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 500 kub. m., lieka nepakeista, t. y. 1,95 Lt, o kintamoji tarifo dalis sumažėja nuo 2,79 Lt iki 2,71 Lt už kub. m. Belieka priminti, kad paskutinį kartą buitiniams vartotojams gamtinės dujos pigo 2011m. sausio 1 d. – nuo 2,15 iki 2,04 Lt už kub. m, tačiau po pusmečio pašoko iki 2,33 Lt už kub. m, o vėliau pasiekė 2,79 ct už kub. m.
Vartotojams, per metus suvartojantiems nuo 500 iki 20 000 kub. m, kubinis metras dujų atpigs irgi 8 ct – iki 2,09 Lt, o suvartojantiems per 20 000 kub. m. – iki 2,08 Lt. Pastovioji tarifo dalis liks ta pati – 13,81 Lt.
Kentės ne tik rūkaliai
Naujuosius metus rūkaliai pasitiko prastesnės nuotaikos: padidintas akcizas cigaretėms. Akcizas cigaretėms bus didinamas ir ateityje, nes pagal ES reikalavimus nuo 2018 m. visoms cigaretėms akcizas turės būti ne mažesnis nei 311 Lt (šiuo metu 232 Lt) už 1 000 cigarečių. Skaičiuojama, kad padidinus tabako gaminių akcizą, valstybės biudžetas 2013-aisiais pasipildys apie 19 mln. Lt papildomų pajamų.
Nuo sausio 1-osios Baltarusijoje vidutiniškai 20 proc. padidėjo benzino ir dyzelino akcizas, todėl pabrango ir degalai. Benzinui (A95 markės) kaimyninėje valstybėje dabar taikomas apie 312 Lt už toną akcizas, o dyzelinui – per 300 Lt už toną. Be kita ko, net iki 2 kartų padidinti akcizai cigaretėms ir apie 35 proc. – alkoholiniams gėrimams. Taigi minėtų prekių kontrabanda taip pat pabrangs. Tiesa, padidinus akcizą dyzelinui Lietuvoje, kontrabandinis, nepaisant prastos jo kokybės, vis dar bus paklausus.
Komentarai
Pinigai nuvertėja
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė
Gyventojai bankų sąskaitose turi sukaupę per 26 milijardus litų. Žinoma, daugelis gyventojų šias lėšas laiko nenumatytiems atvejams ir jų neskubės išleisti, todėl vargu ar jiems reikia patarimų, kaip tuos pinigus investuoti, ką pirkti, kad būtų galima išvengti jų nuvertėjimo. Taigi tie pinigai bankų sąskaitose laikomi ne dėl palūkanų. Kita vertus, noriu priminti, kad gyventojų pinigai šiuo metu nuvertėja mažiau, nei, pavyzdžiui, prieš 3–4 metus, nors tada indėlių palūkanos buvo didesnės. Kodėl? Gyventojai paprastai pirmiausia mato palūkanų dydžius, o tik po to jas lygina su infliacija. Taigi siūlyčiau vertinti realią palūkanų normą, t. y. infliacija minus palūkanos. Šiandien terminuotųjų indėlių palūkanos tėra 0,5 proc. per metus, o prognozuojama infliacija – apie 3,5 proc. 2007-aisiais indėlių palūkanos buvo apie 4 proc., o infliacija – net 10–11 proc., taigi pinigai tada nuvertėjo labiau, nei nuvertėja šiuo metu.
Šuolio nebus
Albertas GAPŠYS, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas
Pabrangus dyzelinui, maisto produktai neturėtų smarkiai pabrangti, nes, pavyzdžiui, duonos kainoje išlaidos degalams sudaro apie 1 proc. Taigi įtakos kainai neturėtume pajausti, juolab kad šiais laikais produktų kainos nustatomos ne pagal savikainą, o pagal rinkos pasiūlos ir paklausos dėsnius. Vartotojai net nepajaučia, kai maisto produktai pabrangsta 2–3 proc.
Tokią pačią išvadą padaryčiau ir vertindamas kainų pokyčius auginant žemės ūkio produktus. Dyzelinas žemdirbiams yra šiek tiek pigesnis. Be to, degalų sąnaudos žemės ūkio produktų savikainoje neturi lemiamos įtakos. Daugiau lemia, pavyzdžiui, trąšų kaina (apie 20 proc.).
Eurostato duomenimis, maisto produktų kainos Lietuvoje dar yra apie 20–30 proc. mažesnės nei senosiose ES valstybėse, todėl jos augs, tačiau augimą pristabdys Lietuvos vartotojų finansinės galimybės. Štai daugelio maisto produktų vartojimas pastaraisiais metais, palyginti su 2007-aisiais, Lietuvoje sumažėjo taigi gamintojai neskubės didinti kainų.
Albinas Čaplikas
