Visgi literatūros palikimo sąvokos archyvinis skambesys netinka šiai knyga apibūdinti. Nes, pasak sudarytojo, tai, kas čia spausdinama, yra nauja – Justino Marcinkevičiaus lyrikos rinkiniuose lig šiol nespausdinti eilėraščiai, visų pirma parašytieji po paskutiniosios knygos išleidimo.
Svarbiausi publikacijų šaltiniai – minėti ant poeto stalo likę rankraščiai ir sąsiuviniai, kuriuos peržiūrėti knygos sudarytojui patikėjo poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė. Kad knygos skaitytojams būtų aišku, iš kur koks eilėraštis paimtas, prie kiekvieno jų yra parašytas šaltinis – žaliasis aplankas, „Dienos drobulės“ aplankas, jūros spalvos aplankas, segtuvas, rudasis sąsiuvinis, mėlynasis sąsiuvinis...
Anksčiau kai kurie iš šioje knygoje skelbiamų eilėraščių buvo publikuoti tik žurnaluose „Metai“ ir „Santara“. Knygos pavadinimas – „Iš natūros“ – parinktas įsidėmėjus paskutiniųjų Justino Marcinkevičiaus poezijos publikacijų vienodą antraštę šiuose žurnaluose.
Knygos sudarytojas, literatūros kritikas Valentinas Sventickas eilėraščių rinkinio „Iš natūros“ pabaigos žodyje pasakoja ne tik apie knygos sandarą ir rankraščius, bet užsimena ir apie tokio darbo sunkumus: „Susitikimas su neseniai mirusio kūrėjo rankraščiais yra jaudinantis. Taigi ne iš karto gali nusiteikti dalykiškai ir imtis tau tekusio darbo – rengti knygą. Sąsiuviniuose, kuriuose žmogus viską užsirašinėja sau, greta kūrinių juodraščių ir versijų esama visai asmeniškų įrašų, staigių reagavimų, šmėstelėjusių vaizdų bei frazių. Per tokius užrašus eiti reikia atsargiai.“
Peržiūrėtieji aplankai ir sąsiuviniai bus perduoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui (jame kaupiamas poeto literatūrinis palikimas) tolesniam tyrinėjimui ir Raštų parengimui.
