Informacija apie 80 proc. Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo buvimo vietų yra įslaptinta, todėl neįmanoma ištirti šių toksinių medžiagų būklės ir užtikrinti dujotiekio „Nord Stream“ per Baltiją saugumo, tvirtina Lietuvos Seimo atstovas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Strasbūre šią savaitę vykstančios Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijos metu posėdžiavęs Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regioninių reikalų komitetas įgaliojo ETPA pirmininką Luisą Maria de Puigą kreiptis į NATO ir pareikalauti išslaptinti po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo buvimo vietas.
"Dar praėjusiais metais išaiškėjo, kad apie 80 proc. palaidoto cheminio ginklo Baltijos jūroje koordinatės JAV ir Didžiosios Britanijos yra įslaptintos, todėl neįmanoma nustatyti ginklo vietos ir būklės. 2007-ųjų gruodį komitetas į posėdį kvietė NATO atstovus paaiškinti šią situaciją, tačiau jie neatvyko ir nesiteikė jokiais kitais būdais pateikti šios informacijos",- sprendimą komentavo ETPA ekspertu paskirtas ir pranešimą apie palaidoto cheminio ginklo grėsmes rengiantis Lietuvos parlamentaras Gediminas Jakavonis.
Pasak Lietuvos atstovo, ETPA komiteto narius papiktino Šiaurės Atlanto aljanso požiūris į šią problemą, kuri yra prioritetinė organizacijos aplinkosaugos politikoje.
G.Jakavonio teigimu, jei NATO ir toliau ignoruos ETPA ir neišslaptins palaidoto cheminio ginklo koordinačių, dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją tiesimas Baltijos jūros dugnu bus labai pavojingas. Anot jo, nesant galimybės ištirti jūroje esančio cheminio ginklo būklės, tiesiant dujotiekį kyla ekologinės katastrofos Baltijos jūroje grėsmė.
G.Jakavonio pranešime akcentuojama, kad būtina papildyti tiesiamo Šiaurės Europos dujotiekio poveikio aplinkai ekspertizės užduotį reikalavimais įvertinti palaidoto cheminio ginklo vietas, būklę, galimą pavojų bei numatyti prevencijos priemones, projektuojant įrenginius Baltijos jūroje.
"Taip pat būtina įpareigoti valstybes, įgyvendinančias šiuos ekonominius projektus, eksploatacijos metu vykdyti nuolatinę palaidoto ginklo stebėseną, apie kurios rezultatus nuolat informuoti aplink Baltijos jūrą esančias valstybes ir jų piliečius", - teigiama pranešimo išvadose. Pagal pranešimo išvadas bus rengiamas ETPA rezoliucijos projektas, kuris, jį patvirtinus, bus svarstomas ETPA sesijoje.
Po Antrojo pasaulinio karo, pralaimėjusios hitlerinės Vokietijos nepanaudotas cheminis ginklas perėjo į Sąjungininkų rankas. Potsdamo konferencijoje buvo nutarta šį cheminį ginklą išplukdyti iš Baltijos jūros ir ne mažiau kaip 100 metrų gylyje palaidoti. Tačiau toksinės medžiagos - apie 300 tūkst. tonų - buvo palaidotos Baltijos jūroje. JAV ir Didžioji Britanija, kartu su buvusia Sovietų Sąjunga laidojusios cheminį ginklą, šią operaciją įslaptino.
2003 metų Jūrinių tyrimų centro duomenimis, Lietuvos ekonominėje zonoje palaidotas cheminis ginklas yra ant Klaipėdos-Venspilio plynaukštės šlaito. Šioje vietoje jūros gylis svyruoja nuo 84 iki 126 metrų, giliausioje šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje rajono dalyje dugno paviršių dengia dumblo nuogulos, kurių storis svyruoja nuo 20 iki 50 centimetrų. Centrinėje ir pietinėje dalyje - smėlio nuosėdų storis neviršija 10, o pietrytinėje dalyje - 1 centimetro.
