Lietuvos jaunių (iki 18 m.) ledo ritulio rinktinė į pasaulio čempionato pirmojo diviziono varžybas įsiveržė viesulu ir iškovojo bronzos medalius.
Tačiau nacionalinės komandos strategas Gracijus Girdauskas pripažįsta, kad kitų medalių teks laukti labai ilgai.
Prieš metus pirmą kartą šalies istorijoje iškovoję kelialapį į pasaulio čempionato pirmojo diviziono varžybas Lietuvos jauniai jose pasirodė labai sėkmingai - antradienį Lenkijoje pasibaigusiose pirmenybėse lietuviai iškovojo bronzos medalius.
Sunkiai įsivažiavę lietuviai pademonstravo galingą finišą ir pasiekė geriausią rezultatą Lietuvos ledo ritulio istorijoje.
Per pirmąsias rungtynes Lietuvos aštuoniolikmečiai 1:7 nusileido pirmą vietą iškovojusiems ir į Elitinį divizioną grįžusiems čekams, o antrą mūšį 0:9 pralaimėjo Kazachstano bendraamžiams. Trečiajame susitikime 2:3 nusileidę šeimininkams lenkams jauniai buvo atsidūrę ties prarajos riba ir galėjo iškristi į antrojo diviziono varžybas, tačiau paskutinius du mačus sužaidė puikiai. Jauniai po dramatiškos kovos 6:5 palaužė slovėnus, 4:2 įveikė ukrainiečius ir iškovojo bronzos medalius.
- Ar tikėjotės grįžti su apdovanojimais? - "Respublika" paklausė G. Girdausko..
- Žinojome, kokio pajėgumo yra mūsų varžovai - Ukraina, Čekija, Kazachstanas, ir svajonė iškovoti medalius kažkur kuždėjo.
- Kodėl įsivažiavote taip sunkiai?
- Per pirmas rungtynes su Čekija planavome kovoti ne visa jėga, tačiau pradėjome žaisti, pusę rungtynių kovojome kaip lygūs su lygiais, ir vaikinai pradėjo plėšytis dėl pergalės. Galiausiai vis tiek pralaimėjome, o tos rungtynės mums kainavo daug jėgų ir vėliau patekome į duobę. Per antrąsias rungtynes su kazachais buvome visiškai neatsigavę. Tačiau vėliau po truputį atsigavome. Svarbiausia, kad komandoje buvo dvasia. Mokėjome pralaimėti ir sugebėjome nepalūžti.
- Trys jūsų komandos žaidėjai - Tadas Kumeliauskas, Karolis Nekraševičius ir Artūras Kuzmičius - prisidės prie vyrų rinktinės. Ar jie už savo bendraamžius visa galva aukštesni?
- Ne, nepasakyčiau. Yra ir daugiau dėmesio vertų vaikinų, tačiau žaidėjus renkasi vyrų rinktinės treneriai. Šie ledo ritulininkai jau ne kartą yra žaidę rinktinėje. Kalbant apie vartininkus, jei pažvelgtume į pasaulio čempionato pirmojo diviziono statistiką, tai Ernestas Kielius reitinge užima kur kas aukštesnę vietą už A. Kuzmičių, kuris neseniai išsigydė traumą. Tačiau tai federacijos rūpestis ir norai.
- Turbūt kitų medalių pasaulio jaunių čempionate reikės laukti labai ilgai?
- Tai tiesa, medalių greitai tikrai nebus. Ši žaidėjų karta buvo auginta 11 metų, o rezultatai atėjo visiškai neseniai. Pernai jaunių rinktinė pirmą kartą istorijoje iškopė į pasaulio čempionato pirmąjį divizioną, šios rinktinės žaidėjai sudarė ir jaunimo rinktinės pagrindą, kuri taip pat iškopė į pirmąjį divizioną. Tad rezultatai jau matomi - pastarasis laimėjimas yra aukščiausias Lietuvos istorijoje.
- Norite pasakyti, kad artimiausią dešimtmetį medalius galime pamiršti?
- Nežinau, kaip augs vaikai, kaip su jais bus dirbama. Galbūt ledo ritulys ims populiarėti, galbūt atsiras daugiau čiuožyklų, bus surenkama daugiau vaikų grupių. Pavyzdžiui, Čekijoje žaidėjai į rinktinę renkami iš devynių klubų arba dviejų šimtų vaikų. O pas mus - du klubai ir 25 žaidėjai. Lietuvoje ledo ritulio masiškumas kol kas yra labai žemas.
- Lietuvos ateitis priklausys nuo čiuožyklų skaičiaus?
- Taip, čiuožyklų stygius yra didžiausia problema. Mūsų kaimynai latviai čiuožyklų turi pasistatę kiekviename kaime, o per visę Lietuvą yra vos dvi tikros čiuožyklos, kuriose galima sportuoti, - Kaune ir Elektrėnuose. Dar kelios yra "Akropoliuose", tačiau tai pramogų centrai. Taip pat viskas priklausys ir nuo to, kiek trenerių dirbs su vaikais. Meistriškumą galime pasiekti tik per masiškumą. Kuo geresnė atranka, tuo bus geresnis ir rezultatas. O esant tokiam masiškumui, koks yra dabar, ką nors pasiekti bus sunku.
- Ar vaikų susidomėjimas ledo rituliu kyla?
- Po truputį didėja, tačiau norėtųsi, kad tas didėjimas būtų kur kas didesnis. Klaipėdoje jau yra šiek tiek vaikučių, taip pat Vilniuje. Rokiškis turi grupelę vaikų ir svajoja pasistatyti dengtą čiuožyklą, nuo rudens dirbti su vaikais tikisi ir Panevėþys. Tuomet atsiras ir naujų talentų. Tačiau laiko praeis nemažai.
- Ar jaučiate, kad ledo rituliui skiriama mažokai dėmesio?
- Tai mėgstama sporto šaka, reikėtų, kad dėmesys būtų didesnis, atsirastų daugiau čiuožyklų, trenerių. Tuomet būtų ir rezultatai. Lietuviai parodė, kad gali žaisti.
- Galbūt prašysite valdžios paramos?
- Tikriausiai taip. Manau, kad turime teisę paprašyti, jog mums skirtų daugiau dėmesio.
Prognozė. Iškovoję pasaulio pirmenybių pirmojo diviziono bronzą kitus medalius Lietuvos jauniai matuosis negreitai.
