Valdžios atstovai, pažadėję ištraukti milijardą iš kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda, pripažino nežinantys, kaip tai padaryti. Todėl prašo visuomenės konsultacijų. Žmonėms jau siūlomi net piniginiai atlygiai. Oponuojantys politikai tvirtina, kad tai parodo būrio gerai mokamų patarėjų nekompetenciją bei valdžios desperaciją siekiant įgyvendinti nerealius pažadus.
Už patarimą - 5000 litų
Vyriausybės atstovai dar 2010-ųjų liepą kreipėsi į visuomenę prašydami paaiškinti, kaip kovoti su kontrabanda. Tuomet gauti 28 patarimai. Tik dauguma atmesti kaip „neracionalūs„, pavyzdžiui, siūlantys mažinti akcizus iki minimalios ribos. Už dyką gautoms konsultacijoms nepasiteisinus, nuspręsta už idėjas visuomenei sumokėti. Ūkio ministerija nusprendė prašyti visuomenės patarimų, ką daryti su šešėline ekonomika. Už labiausiai patikusias dviejų puslapių “studijas„ pažadėtas 5 tūkstančių litų prizinis fondas. Tiesa, didžiąją pastarojo dalį įsteigė Lietuvos pramonininkų federacija, kartu organizuojanti projektą.
Ūkio ministerijos atstovė Laura Šebekienė „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad idėja prašyti visuomenės patarimų gimė ne dėl to, kad specialistai ir patarėjai nežino, kaip spręsti problemas, o esą todėl, kad norėta išklausyti visuomenę.
„Argi čia yra blogai paklausti visuomenės? Norime paskatinti žmones pačius įsitraukti į šešėlinės ekonomikos mažinimą„, - paaiškino L.Šebekienė ir pasiūlė daugiau apie konkursą pasiteirauti pramonininkų.
Valdžios žinios paseno
Lietuvos pramonininkų federacijos Komunikacijos departamento direktorius Mindaugas Puidokas tvirtino, kad bus siekiama, jog konkursui savo idėjas atsiųstų kuo daugiau akademinės visuomenės atstovų, ekonomikos doktorantų, nors tikimasi, kad bus sulaukta ir patyrusių ekonomistų patarimų. Jis patikino, kad idėja kilo pramonininkams, nes valdžia esą ne visada linkusi išklausyti dykai siūlomos ekspertų nuomonės.
„Akademinė visuomenė, ypač jaunimas, atlieka ir mokslinius darbus, studijuoja naujausią literatūrą, žino užsienio patirtį, turi naujausių idėjų, kurios yra kitokios, nestandartinės. Todėl būtų galima atkreipti
dėmesį ir į kitokį požiūrį. Netgi akademinėje sferoje - pora trejetas metų ir kai kuri literatūra jau būna pasenusi“, - kad valdžios žinios paseno, pripažino M.Puidokas.
Jis patikino, kad verti dėmesio pasiūlymai tikrai bus išsiųsti ministerijoms ir Vyriausybei.
„Valstybinėse institucijose pasiūlymų planų ir taip labai daug. Tik ne visada jas pasiekia pasiūlymai iš akademinės visuomenės, ne visada atsiranda kam juos surinkti ar apskritai išklausyti„, - paaiškino jis.
Tariasi, kai naudinga
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Giedrius Kazakevičius nemanė, kad panašūs projektai rodo valdžios atstovų ir ministrų bei premjero patarėjų nekompetenciją. Priešingai - anot jo, taip parodomas dėmesys visuomenei.
„Valstybė, gyvenimas joje nėra ministerijos ar valdžios nuosavybė. Tad bet koks piliečių platesnis įtraukimas yra teigiamas dalykas, kad nebūtų ministerijų monopolio. Kai diskutuojama ne tik ministerijos koridoriuose, bet ir tarp žmonių, kuriems rūpi valstybės ateitis, priimti sprendimai turi solidesnį pagrindą“, - pripažino, kad ne visiems valdininkams rūpi valstybės ateitis, G.Kazakevičius.
Paklaustas, kodėl tuomet prašoma patarimų tik dėl to, kad valdžia įvykdytų pažadus, bet neklausiama visuomenės nuomonės, pavyzdžiui, dėl išmokų sumažinimo, mokesčių didinimo ir kitų skaudžių sprendimų, G.Kazakevičius priminė, kad priimtas Nacionalinis susitarimas. „Vakaro žinios“ primena - juo verslo ir visuomenės atstovai įsipareigojo metus neprotestuoti.
„Palaukit, Nacionaliniame susitarime buvo sutarta, kad nekeisime mokesčių. Tad diskusija buvo. Metams pasikeitimai įšaldyti„, - paaiškino jis.
Algirdas BUTKEVIČIUS, Seimo opozicijos lyderis:
Vyriausybė protą pametė
Tai dar kartą parodo, kad svarbiose valstybės valdymo institucijose kompetentingi žmonės, kurie per savo darbo patirtį buvo įgiję neblogą kvalifikaciją, atleisti iš darbo. Vietoj jų priimti nauji, kuriems trūksta kompetencijos, žinių ir supratimo, kaip tą darbą organizuoti. O jei jie iš tiesų kreiptųsi į visuomenę ir būtų jai neabejingi, teiktų informaciją, nebūtų nieko blogo. Bet dabar matau, kad jie neturi jokio veiksmų plano, kokiomis priemonėmis iš šešėlio ištraukti milijardą litų. Tad taip dar kartą akivaizdžiai prisipažįstama visuomenei, kad šiai Vyriausybei trūksta kompetencijos elementariais klausimais, ne tik kovojant su kontrabanda ir šešėline ekonomika.
O tokios vykdomos „konsultacijos“ su visuomene yra tik jų imitavimas, galbūt susijęs su laiku prieš rinkimus. Ką reiškia, kad visuomenės pasiūlymai neracionalūs? Gal kai kurie nepopuliarūs šiandien, bet gali duoti labai gerų rezultatų jau netrukus. Apskritai kai kuriais kitais klausimais, pavyzdžiui, padarius mažą žingsnelį turto valdymo srityje, kas jau buvo padaryta prieš penkiolika metų, atrodo, kad būtų nudirbę didžiulį darbą. Tarsi išsprendę ketvirtoko uždavinį girtųsi, kaip atlikę dvyliktoko. Todėl matau tik didžiulę desperaciją.
Ignas Jačauskas
