Lietuvos muzikos istorijoje precedentų neturinčioje Liaudos Vaitkūnaitės ir Vytauto Lukšo kompozicijoje „Saulės vadavimo apeigos“ išvysime, kaip Kalėdas protėviai giedodami šventė prieš 1000 metų, o vargonų, būgnų ir Jono Tumasoni dūdmaišio muzika pabrėš šių giesmių didingumą. Premjera vyks gruodžio 22 d. 18 val. – per pačią žiemos saulėgrįžą Kauno Jėzuitų bažnyčioje, ir bus kartojama sausio 12 d. 15 val. Vilniuje, Balio Dvariono muzikos mokykloje. Senoviniais kostiumais ir kaukėmis pasidabinę „Kaukoro“ dainininkai choru ir solo atliks liaudies kalendornių giesmių ciklą, susijusį su archajišku lietuvių mitu apie dieviškąjį Kalvį, nukalusį saulę ir Saulės išvadavimą. Šis mitas sibolizuoja pasaulio sukūrimą iš naujo – kaip tyčia premjera vyksta po gruodžio 21 d., kurios metu pasak majų kalendoriaus, įvyksianti pasaulio pabaiga. Mitas minimas XIII-XIV a. kronikose. Giesmių ciklas, lydimas šokio ir apeiginių vestuvinių veiksmų per amžius virto Advento – Šv. Kalėdų laikotarpio liaudies papročiais Dzūkijoje, tapo ir neatskiriama krikščioniškų švenčių etnine dalimi. Kompozicijos ištraukas jau buvo galima išgirsti Lietuvos trijuose didžiuosiuose miestuose minint kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus jubiliejų. Pasak folkloro atlikėjo Vytauto Lukšo, „Senovės mistiniai pasakojimai mitologijose ir religijose apie pasaulio sukūrimą siejasi su žmogaus psichine raida, sąmoningumu. Neapibrėžtos mintys, iš pasąmonės kylantys fantazijų vaizdiniai, spontaniškas elgesys teikiantis mums malonumą dėl nesuprantamų priežasčių, pomėgiai yra tarsi skystas kisielius ant kūčių stalo. Mūsų sakmėse kisielius būtent ir simbolizuoja pasaulį iki jo sukūrimo – sukietėjimo. Šis kisielius mus tąso į visas puses, blaško – mes esame lyg pirmapradis chaosas, neturime aiškaus savo sielos pavidalo.
Pasaulio kūrimas reiškia pažinimą. Pasaulio sukūrimo mitai, apie pavasario Perkūniją išvarančią šalčius, pasaulio kūrimą iš minties atsispindi kalendorinėse dainose. Jie pasakoja apie mūsų minčių sutvarkymą – pažinimo įgavimą. Mes turime aptverti, apibrėžti savo mintis, išvaryti, žaibu nutrenkti kliudančias mintis. Tačiau kartais tai nepasiteisina. Dažnai mumyse verda dvi priešingos mintys ar du priešingi gebėjimai, priešingi pradai, mes juos turime sutuokti, kad jie vienas kitą papildytų atskleisdami pilną potenciją, šios vestuvės atsispindi „Saulės vadavimo apeigose“.
Tačiau dažnai minčių aptvėrimas klaidingas. Sustabarėjęs, apibrėžtas pasaulis pasensta miršta – ateina žiema. Pasaulį sudėlioję į minčių stalčiukus prarandame gebėjimą patirti pasaulį tokį koks jis yra. Todėl pasaulio pabaigos mitas moko, jog viskam ateina galas, viskas lyg tekantis vanduo – pirmapradės marios, kuriose visada iš naujo turime sutverti naują pasaulį.“ Meistrišką folkloro vokalo solo, papuoštą įmantriomis vingrybėmis atliks Vytautas Lukšas ir Jorigė Jurgutytė, atliekantys liaudies dainas nuo lopšio. Vargonais gros Liauda Vaitkūnaitė, griežtos struktūros kompozicijoje gausu emocinių niuansų, improvizacijos, vargonai užtvindo erdves lyg giesmėse išsiliejančios marios. Dūdmaišiu gros vienas iš talentingiausių šio instrumento tradicijos tęsėjų ir gaivintojų Lietuvoje – Jonas Tumasonis. Choru giedos klubo „Kaukoras“ dainininkai: Gabija Kartovickytė, Vilija Bautronytė, Greta Masaitytė, Edvinas Labutis, Mindaugas Lukošiūnas, Simas Belenavičius.
