Teroristų grupuotė ISIS prisiėmė atsakomybę už žudynes ir paskelbė siaubingą išpuolio vaizdo medžiagą.
Portalo CNN žurnalistas Nathanas Hodgesas teigė, jog pirmiausia V. Putinas užsiminė, kad Ukraina atvėrė „langą“ teroristams pabėgti per aktyvią fronto liniją. Tada po kelių dienų jis sakė, kad nusikaltimą „įvykdė radikalūs islamistai“, bet vėl teigė, kad nusikaltėliai planavo pabėgti į Ukrainą. Kyjivas griežtai paneigė savo dalyvavimą ir pavadino Kremliaus teiginius „absurdiškais“.
Atmetė JAV pagalbą
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atmetė klausimus apie Jungtinių Valstijų perspėjimus dėl teroro išpuolių rizikos Rusijoje.
„Kremliui niekada neteikiama žvalgybinė informacija. Ji teikiama kanalais iš vienos žvalgybos agentūros kitai žvalgybos agentūrai. Tai slapta informacija, kuri neatskleidžiama“, – sakė jis per pokalbį su žurnalistais bei pridūrė, kad neturi jokių kontaktų su Vakarais.
V. Putinas į valdžią atėjo pažadėjęs griežtai kovoti su teroristais – buvęs KGB agentas buvo palyginti nežinomas politinis veikėjas, kai 1999 m. pažadėjo „sunaikinti“ čečėnų separatistus.
Šis grasinimas nuskambėjo po to, kai Rusijoje įvyko keli sprogdinimai daugiabučiuose, nusinešę šimtus gyvybių ir sukėlę kelias savaites trukusią paniką visoje šalyje. V. Putinas tesėjo savo pažadą ir įsiveržė į separatistinę Čečėniją, o tai jam suteikė Rusijos „kieto vyruko“ poziciją, kuri jam padėjo užsitikrinti neginčijamą valdžią.
Antrasis Čečėnijos karas ir Kremliaus žiaurumas
Antrasis karas Čečėnijoje buvo žiaurus, o žmogaus teisių aktyvistai užfiksavo vadinamųjų „filtravimo stovyklų“, kuriose civiliai gyventojai buvo nuolat žeminami, kankinami, kartais jiems buvo vykdomos neteisminės egzekucijos, atsiradimą. Rusijos kariai šią praktiką pakartojo ir okupuotose Ukrainos teritorijose.
Šlykštus Rusijos saugumo pajėgų elgesys tiek Čečėnijoje, tiek Ukrainoje dažnai likdavo už visuomenės akių, bent jau kalbant apie oficialiosios Rusijos žiniasklaidos propaguojamą naratyvą. Tačiau po kovo 22 d. išpuolio Maskvos koncertų salėje Rusijos saugumo tarnybų žiaurumas atsiskleidė labai ryškiai.
Rusijos socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusioje vaizdo medžiagoje matyti, kaip žiauriai apklausiami keli vyrai, įtariami dalyvavę teroro išpuolyje. Viename vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš įtariamųjų, Saidakramis Rachabalizodas, stumiamas veidu į žemę, o tardytojas jam nupjauna dalį ausies.
Prokremliškas „Telegram“ kanalas paskelbė nuotrauką, kurioje, atrodo, matyti, kaip kitam naudojamas elektrošokas.
Kremliaus pakalikai dėl to džiaugiasi
Kai kurie žinomi, su Kremliumi susiję asmenys atvirai pasidžiaugė.
Rusijos valstybinio propagandinio tinklo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian Rusijos socialiniame tinkle VK pritariamai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame įtariamasis dėl išpuolio drebėjo apklausiamas tardytojų.
Atskirame įraše socialiniame tinkle „X“ M. Simonian paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip saugumo pareigūnai į teismą atveda surakintą įtariamąjį, kuris yra pasilenkęs, ir vaizdo įrašą, kuriame S. Rachabalizodas teisme užfiksuotas su perrišta ausimi.
„Niekada to iš savęs nesitikėjau, bet kai matau, kaip juos į teismą atveda sulenktus, jaučiu tik malonumą“, – rašė ji.
Iškalbinga tyla
Kremliaus tyla šiuo klausimu buvo iškalbinga. Paklaustas apie įtariamųjų išnaudojimo įrodymus, D. Peskovas atsisakė komentuoti. Tai siunčia žinią Rusijos civiliams, ir pasauliui, kad Rusijos valstybės saugumo pajėgos gali viską.
Dmitrijus Medvedevas, buvęs Rusijos prezidentas, šią tragediją komentavo itin karingai.
„Visi manęs klausia, ką daryti? Jie buvo sugauti. Gerai padirbėjo visi, kurie juos sugavo. Ar teroristai turėtų būti nužudyti? Neabejotinai. Ir tai įvyks. Bet dar svarbiau nužudyti visus su tuo susijusius asmenis. Visus. Kas mokėjo, kas simpatizavo, kas padėjo. Nužudykite juos visus“, – teigė D. Medvedevas.
D. Medvedevas nebėra vienas svarbiausių politinių veikėjų, tačiau po plataus masto invazijos į Ukrainą jis tapo patikimu kraštutinių dešiniųjų nuotaikų Rusijoje barometru. Ir panašu, kad tokios karingos nuotaikos auga. Rusijoje nėra mirties bausmės, tačiau per valstybinį kanalą „Rossija-24“ kalbėjęs „Vieningosios Rusijos“ frakcijos žemutiniuose parlamento rūmuose vadovas Vladimiras Vasiljevas sakė, kad kolegos įstatymų leidėjai gali svarstyti jos atgaivinimo klausimą.
„Dabar keliama daug klausimų dėl mirties bausmės. Ši tema neabejotinai bus giliai, profesionaliai ir prasmingai nagrinėjama. Ir bus priimtas sprendimas, kuris atitiks mūsų visuomenės nuotaikas ir lūkesčius“, – sakė jis.
Plačiųjų visuomenės sluoksnių nuotaikas gali būti sunku įvertinti, tačiau Rusijos politinės klasės nuotaikos jau aiškios. Ji yra kerštinga, ir svarstomos visos galimybės.
