Nekilnojamojo turto agentūros Kėdainių filialo vadovas su tuo nesutinka ir mano, jog parduoti įmanoma praktiškai bet ką, o skiriasi tik prekės kaina.
Nori atsikratyti griuvėsių
Vertę turintis nekilnojamasis turtas ar galvos skausmas? Šią dilemą teks spręsti penktadienį į posėdį susirinksiantiems Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariams. Be kitų nagrinėtinų klausimų, politikų svarstymui bus pateiktas ir siūlymas atsikratyti savivaldybei nebereikalingo nekilnojamuojo turto.
Atsisveikinti norima su trimis objektais, kurių labiausiai žinomas – Budrio gatvėje stūksantis apleistas buvusios infekcinės ligoninės pastatas. Jo plotas iš tiesų įspūdingas – 897 kvadratiniai metrai. Benamių ir nuotykių ieškančių paauglių priebėga virtusio dviaukščio statinio likutinė vertė nėra maža, siekia 23 tūkst. 120 eurų.
Į pasmerkto, nurašyti siūlomo turto sąrašą patenka ir Pelėdnagių seniūnijoje, Slikių kaime, Jagminų gatvėje, stūksantys sandėlio likučiai, kurių vertė tesiekia 24 eurus. Atsikratyti norima ir toje pačioje seniūnijoje, Užkapių kaime esančio, savivaldybei priklausančio 129 kvadratinių metrų ploto gyvenamojo namo su trimis ūkiniais pastatais – rūkykla ir pora lauko tualetų. Viso šio turto likutinė vertė šiuo metu tesiekia vos 323 eurus.
Turtą savivaldybei įbruko teismas
Kodėl šiuos pastatus siūloma nurašyti ir sunaikinti nušluojant nuo žemės paviršiaus? Statybos ir turto skyriaus vedėjos Audronės Naujalienės parengtame rašte teigiama, jog šis turtas savivaldybei nebereikalingas, o norinčių jį įsigyti – neatsiranda.
„Buvusios infekcinės ligoninės pastatas, esantis Budrio g. 5, teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas avariniu, daug metų pardavinėtas viešo aukciono būdu, tačiau nesulaukė pirkėjų, todėl siūlome jį nurašyti ir likviduoti sutvarkant teritoriją“, – rašo skyriaus vedėja A. Naujalienė. 24 eurų vertės sandėlio likučiai savivaldybės valdomu turtu tapo kurioziškomis aplinkybėmis. Šis statinys teismo buvo pripažintas bešeimininkiu ir perduotas savivaldybei. Pradžioje jį planuota parduoti aukcione kartu su priskirtu žemės sklypu, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai atsisakius suformuoti sklypą neliko kito kelio, kaip tik šios „vertybės“ atsikratyti ją nugriaunant.
„Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais Pelėdnagių seniūnijoje, Užkapių kaime, statytas 1949 metais. Pastatų techninė būklė bloga, gyvenamasis namas netinkamas apgyvendinti nuomininkus, todėl siūlome jį nurašyti“, – rašoma paaiškinime.
Nugyventi butai – už simbolinę kainą
„Savivaldybė viešuose aukcionuose parduoda tą turtą, kuris dažniausiai yra taip nugyventas, kad jo neapsimoka remontuoti. Kita vertus, į avarinės būklės pastatus ar butus mes negalime įleisti gyventi nuomininkų, todėl šie namai stovi nenaudojami, tačiau turime juos prižiūrėti. Todėl kai kuriais atvejais tokį turtą tikslingiausia tiesiog nurašyti“, – „Rinkos aikštei“ sakė savivaldybės Statybos ir turto skyriaus vedėja A. Naujalienė. Vienas tokių pavyzdžių – avarinės būklės namas Užkapių kaime. Pasak A. Naujalienės, net rengiant viešus aukcionus norinčių įsigyti tokį turtą už simbolinę kainą neatsiranda. Ko gero, pagrindinė priežastis, ne tik siaubinga statinių būklė, bet ir nesuformuoti žemės sklypai. Kitaip tariant, žmogus aukcione įsigytų ant valstybinės ar kažkam priklausančios žemės stovinčią griuveną.
Aukcionuose savivaldybė parduoda ir jai priklausančias patalpas daugiabučiuose ar butus. Kartais atsiranda ir pasiūlymų pirkti palėpę ar mansardą. A. Naujalienė sakė, jog tokio turto, kuris ir labai nugyventas, tiesiog nurašyti bei nugriauti negalima, tad galiausiai jį kas nors vis tiek nusiperka. Tiesa, kaina būna itin maža, dažniausiai tik simbolinė. Neretai šį turtą įsigyja ir taip savo valdas praplečia tame pačiame pastate gyvenantys žmonės.
„Tokias patalpas perka savo būsto neturinčios, gyvenamosios vietos deklaruoti negalinčios jaunos šeimos. Jas remontuoja, tvarko buitį ir įsikuria. Vienintelis tokių būstų privalumas – itin žema kaina“, – pasakojo A. Naujalienė.
Gydyklos naujam gyvenimui neprikėlė
Buvusios infekcinės ligoninės pastatas rajono savivaldybei atiteko dar 2003 metais. Jį, kaip ir kitus statinius, perdavė savo veiklą optimizavusi Kėdainių ligoninė.
„Tuo laiku atsisakėme daugybės pastatų. Tarp jų buvusi tuberkuliozinė ligoninė, kurioje šiuo metu įsikūrusi Darbo birža, pieno mišinių virtuvėlė, du pastatai Liepų alėjoje ir taip toliau. Iš viso buvo atsisakyta apie dešimties pastatų, jų savininkais nebuvome, valdėme pagal panaudos sutartį, tai šį turtą grąžinome savivaldybei“, – „Rinkos aikštei“ pasakojo Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas.
Daliai buvusio ligoninės turto savivaldybė rado naują paskirtį, kai kurie šių pastatų buvo parduoti. Deja, buvusios infekcinės ligoninės pastatas metams bėgant nyko, kol galiausiai virto ligoninės kompleksą darkančiu niūriu vaiduokliu.
S. Skauminas prisiminė, jog būta idėjų, kaip šį statinį panaudoti visuomenės labui. Čia mąstyta įkurdinti socialinės paramos įstaigą, senelių namus, tačiau šių planų galiausiai atsisakyta. Statinį bandyta ne kartą parduoti aukcione, tačiau neatsirado norinčių jį įsigyti.
„Manau, jog siūlymas šį pastatą nugriauti dabartinėje situacijoje yra teisingas ir racionalus. Susitvarkytų ligoninės aplinka, nebeliktų traukos taško vaikėzams landžioti“, – reziumavo Kėdainių ligoninės vadovas S. Skauminas.
Profilaktoriumas virto griuvėsiais
Kėdainių mieste esama ir daugiau kraupiais vaiduokliais virtusių pastatų, kurių niekaip nepavyksta parduoti. Bene žymiausiais jų – Miško gatvėje stūksantis buvęs chemijos kombinato profilaktoriumas. Šis turtas kadaise buvo privatizuotas, o galiausiai atiteko uždarajai akcinei bendrovei „Daumantų verslai“. Šiuo metu profilaktoriumo pastatai, o tiksliau, tai, kas iš jų liko, areštuoti už skolas, jų pardavimu rūpinasi antstolė Ramunė Mikliušienė.
„Šie pastatai mums jau nebepriklauso, jais rūpinasi kiti, todėl sunku pasakyti, kaip vyksta pardavimas. Turėjome įvairių planų, tačiau užklupusi ekonominė krizė viską pakoregavo“, – sakė bendrovės „Daumantų verslai“ vadovė Alma Ragauskienė.
Verslininkė sakė ieškojusi šiam turtui pirkėjų, atsirado juo besidominčių, tačiau buvusio profilaktoriumo parduoti taip ir nepavyko.
„Atvykdavo žmonės apžiūrėti pastatų, jie turėjo savo vizijų, idėjų, ką čia galima nuveikti. Tačiau jų entuziazmą kaipmat nuslopindavo bankai, nesutikę suteikti paskolų ir finansuoti sandorį“, – „Rinkos aikštei“ sakė A. Ragauskienė.
Varžytinės vyksta itin vangiai
Praėjusį trečiadienį baigėsi eilinės šio turto varžytinės. Nors pradinė kaina tesiekia 2 tūkst. 400 eurų, neatsirado pageidaujančių profikaltoriumą įsigyti. Jau kuris laikas niekas neperka ir kito antstolės R. Mikliušienės pardavinėjamo turto – Kėdainių rajone esančių senų fermų, paverstų gamybiniu kompleksu.
„Kartą vienas pirkėjas buvo užsiregistravęs, tačiau fermų kažkodėl nenusipirko. Taip pat iki šiol niekaip nepavyksta parduoti ir buvusio profilaktoriumo pastatų, niekas šiuo turtu nesidomi. Neįvykus varžytinėms siūlome turtą perimti kreditoriams, tačiau jie dažniausiai nesutinka to padaryti“, – sakė antstolė R. Mikliušienė.
Vis dar laukiama, kol kas nors panorės įsigyti areštuotą sodybą su žemės sklypu Pavermenio kaime, šio turto pradinė kaina – 4 tūkst. 32 eurai. Antstolės teigimu, nekilnojamasis turtas Kėdainių bei Jonavos savivaldybių teritorijose, kuriose ji dirba, varžytinėse parduodamas itin vangiai, neatsiranda norinčių jį įsigyti.
„Kodėl taip yra – sunku pasakyti. Tikriausiai siūlomi objektai tiesiog nėra patrauklūs potencialiems pirkėjams“, – „Rinkos aikštei“ sakė antstolė R. Mikliušienė.
Nekilnojamojo turto rinkam – gana dinamiška
„Padėtis nekilnojamojo turto rinkoje Kėdainių rajone gana nebloga, įtakos tam turi pakankamai gera geografinė padėtis – šalies centras. Verslininkams, kurie ieško didelių gamybinių plotų šis regionas – visai priimtinas, nes šalia didžiųjų miestų, Vilniaus ar Kauno, komercinės paskirties nekilnojamojo turto kaina yra gana didelė.
Prekyba butais bei žemės sklypais Kėdainių mieste stabiliai auga nuo 2009 metų. Iki prieš krizinio nekilnojamojo turto rinkos piko, kuris buvo 2007 metais trūksta vos 15 procentų.
Kalbant apie savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio norima atsisakyti – esu įsitikinęs, jog parduoti galima viską, skiriasi tik kaina. Ji priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip objekto būklės, komunikacijų buvimo ar nebuvimo, taip pat žemės sklypo, jo vietos, atitinkamai ir vertės, galimybių vystyti vienokią ar kitokią veiklą.
Tiesa, abejoju ar miške esančiam buvusiam profilaktoriumo pastatų kompleksui, kuris šiuo metu parduodama varžytinėse, iš viso atsiras pirkėjų. Kas iš to, jog šio objekto kaina – vos 2 tūkst. 400 eurų, juk pastatai, o tiksliau – jų griuvėsiai parduodami be žemės sklypo. Tad jų vertė beveik nulinė. Sumokėjus 2,4 tūkst. eurų galima tapti beverčių statinių savininku, o vėliau mokėti kelias dešimtis tūkstančių eurų už jų nugriovimą.
Nerijus Povilaitis
