Garbus amžius – ne kliūtis tapti žudiku. Toks likimas ištiko dzūką Romualdą Rapolą Papelį (72 m.) iš Varėnos rajono, per išgertuves daugybe smūgių uždaužiusį kone perpus jaunesnį sugėrovą.
Svečiui – 20 smūgių
Tragedija sutuoktinių Papelių namus Radyščiaus kaime (Merkinės sen.) paženklino šių metų vasario 22-ąją. Turbūt nieko panašaus nebūtų įvykę, jeigu tuo metu ligoninėje nebūtų gulėjusi R. R. Papelio žmona. O kadangi pensininkas namie šeimininkavo vienas, jis popietę sulaukė svečio ir sėdo prie butelio.
Su tuo pačiu svečiu – kaimynu Aidu Liaukevičiumi (38 m.) – pensininkas buvo girtavęs ir kelias dienas iki tragedijos. Abu gerai sutarė, juos vienijo bendras pomėgis (gerti).
Paskutinės vyrų išgertuvės baigėsi tuo, kad net teismo medicinos ekspertai, apžiūrėdami nužudytojo kūną, tegalėjo šiurpti: vyrui buvo išnirę kaklo slanksteliai, plyšę kaklo raiščiai, nebuvo sveikos vietos veide, lūžęs šonkaulis, sužalotos kojos, sėdmenys, lyties organai... Visai tai padaryta po mažiausiai 20 smūgių. Įsiaudrinęs pensininkas daužė savo svečią rankomis, spardė, smogė pagaliu, malka ir net kirviu.
A. Liaukevičius tąkart daužytas keletą kartų, kol apie vidurnaktį jo kūnas aptiktas Papelių namo prieangyje. Akylų kaimynų dar skubėta kviesti greitąją pagalbą, tačiau veltui... Kai kaimynai nerimavo dėl tragedijos, pats pensininkas R. R. Papelis stovėjo prie namo kampo ir rūkė. Bėgti nuo atsakomybės jis neketino.
Svečias supykdė
Paryčiais smurtautojas buvo jau Varėnos policijoje. Jis aiškino, kad viskas įvyko dėl pinigų, kurių iš jo reikalavo Aidas. Sulaikytasis buvo tik lengvai apgirtęs – 0,33 promilės alkoholio kraujyje.
R. R. Papelis liko suimtas iki pat teismo dienos.
Neseniai šią bylą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas. Kaltinamasis papasakojo, kad tądien A. Liaukevičius, jau būdamas neblaivus, pas jį atėjo po pietų, ir abu pradėjo gerti degtinę. Išgėrus vieną puslitrį, svečias paprašė daugiau. Vėl abu išgėrė kito butelio trečdalį. Tuomet svečias pradėjo primygtinai prašyti pensininko pinigų. R. R. Papelis gal ir būtų davęs, bet pinigų neturėjo. Tuomet, anot kaltinamojo, svečias labai supyko, smogė jam į nosį ir, pasakęs: „nu pažiūrėsime, kas dabar bus!”, stipriai sugriebė šeimininkui už tarpukojo.
Toks neįprastas poelgis R. R. Papelį labai sunervino. Supykęs jis sudavė svečiui pagaliu, kurį paėmė virtuvėje. Vieno karto nepakako...
Po to pensininkas, prisiminęs, kad jis namie yra vienintelis šeimininkas, išėjo pašerti karvę, o grįžęs rado savo sumuštą svečią sėdintį. Šis staiga atsistojo. Pensininkas, nelaukęs smūgių, kurių tikėjosi, sudavė svečiui pirmas. Ne tik sudavė, bet smūgiavo ne kartą – netgi kirvuku, kuris buvo namie...
Teisme R. R. Papelis savo kaltę pripažino visiškai, tik vis kartojo, kad nužudyti gero kaimyno tikrai nenorėjęs. Pensininkas kaltino tądien išgertą alkoholį.
Kalės iki 80-mečio?
Teisiamojo gynėjas teisme bandė įrodyti, kad pensininkas smurto griebėsi dėl savo svečio provokuojančio elgesio ir labai susijaudinęs, tačiau teismas tokius argumentus atmetė. Esą pensininkas nebuvo užkluptas staiga, netikėtai, kad būtų galėjęs sutrikti po artimo kaimyno poelgio, be to, savo auką daužė daug kartų, nors turėjo suvokti, kad toks smurtas gali baigtis tragedija. Daužė dar ir po pertraukos, kai pabuvo ir turėjo nusiraminti lauke. Tuo tarpu svečias, iš pradžių kartą pakėlęs ranką prieš sugėrovą, vėliau jokiu smurtu negrasino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad pensininkas viską pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą.
Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo ir garbų jo amžių, žudiku tapusiam R. R. Papeliui paskirta vidutinio dydžio bausmė, numatyta už tyčinį nužudymą – 8 metai už grotų.
Nuteistasis anksčiau yra neteistas, tik porą kartų baustas administracine tvarka, vedęs (žmona dabar likusi gyventi viena), kadaise įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, palankiai vertinamas savo kaime. Beje, kaime ir jo apylinkėse iki šiol plačiai kalbama, kad A. Liaukevičius žuvo dėl nelaimingo atsitikimo – esą krisdamas galva pataikė į lemtingą paviršių, tad dabar žmones nustebino bausmė, skirta, girdi, nekaltam pensininkui.
Nužudytasis A. Liaukevičius buvo teistas, išsiskyręs su žmona, mėgdavo išgerti, retai palaikydavo ryšį su savo sūnumi, kuris po skyrybų liko su mama.
Dėl A. Liaukevičiaus nužudymo teismas pasunkino garbaus amžiaus žudiko likimą civiliniais ieškiniais: nuteistajam nurodyta atlyginti nužudytojo artimiesiems turtinę ir moralinę žalą – iš viso per 12 600 litų.
Šis nuosprendis dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Irena ZUBRICKIENĖ
