Visame pasaulyje sudarančios daugiau nei 600 000 kilometrų, įsivaizduojamos, žmonių nubrėžtos linijos, arba sienos, per visą istoriją turbūt nužudė daugiau žmonių nei visos įvykusios nelaimės.
Sienų daugėja ir jos toliau „minta“ žmonių gyvybėmis tik todėl, kad pakeistų jų maršrutą ar kelionės kryptį. Šios sienos, vieniems tiesiog skiria teritorijas ir atskiria vėliavas, tačiau kitiems tai izoliacija nuo kitos kultūros, kalbos ar rasės. Sienos, beveik visada yra draudimas laisvai judėti žmonėms ir idėjoms. Tai valstybių sienos.
700 Sacharos imigrantų rūbų liekanos, bandžiusių peršokti sieną tarp Maroko ir Ispanijos Melijoje (kurioso.es nuotr.)
225 kilometrų ilgio ir aštuonių metrų gylio griovys iškastas šalia metalinės tvoros, skiria dvi šalis, kai nuo 1990 metų rugpjūčio mėnesio, Irako kariai įsiveržė į Kuveitą. Griovys neleido priešų tankams pasiekti Kuveito teritorijos.
Paradoksalu tačiau po dešimtmečio, 2003 metais, Jungtinių Amerikos valstijų tankai norėjo kirsti šį griovį, kad iš Kuveito teritorijos įsiveržtų į Iraką. Pasienio darbuotojai buvo specialiai apmokyti amerikiečių kareivių kaip sukonstruoti laikinus tiltus, kad šie galėtų pravažiuoti.
Kuveito ir Irako siena (kurioso.es nuotr.)
Haitis - Dominikos Respublika
Haitis - tai pati vargingiausia Karibų šalis, kuri dalijasi 360 kilometrų siena su turtinga Dominikos respublika. Numanomą sieną, pats to nenorėdamas savo veiksmais sukūrė žmogus. Vergiškom priemonėm Haičio teritorijas 17 amžiuje išnaudojo prancūzai, visiškai nesirūpindami teritorijos išlikimu.
Skirtingai nuo haitiečių teritorijos, Dominikos respublikos žemės gausiai žaliuoja, orientuotos į ekologiją politikos dėka, kurią inicijavo Choakinas Balageris ir jo draudimai, naudoti teritorijas komerciniams tikslams. Fotografija tobulai iliustruoja du skirtingus žemės išnaudojimo ir saugojimo modelius.
Siena tarp Haičio ir Dominikos Respublikos (kurioso.es nuotr.)
JAV - Kanada
Kuo šalys panašesnės tuo sienos paprastesnės. Jungtinės valstijos nemanė statyti griežtų sienų su Kanada (900 kilometrų) iki 2001 metų rugsėjo 10.
Tiksliai prieš 100 metų, sienos viduryje, buvo pastatyta biblioteka ir Haskel opera tarp JAV Vermonto ir Kanados Kvebeko. Siena virto įsivaizduojama, tad paprasčiausiai buvo nubrėžta balta linija atskyrusi biblioteką. Šiandien tokia tolerancija yra praeities atgyvena. JAV yra įsitikinusi, kad rugsėjo 11 teroristai į šalį pateko per Kanadą.
Siena skirianti JAV ir Kanadą (kurioso.es nuotr.)
Marokas - Ispanija
Kovoje su imigracija ne taip lengva surasti greitus sprendimus. Ispanijos siena su Maroku yra turbūt daugiausiai rūpesčių Europoje kelianti siena. 20 kilometrų ilgio ir 6 metrų aukščio, spyglių viela apipinta siena skiria Seutą ir Meliją priklausančią Ispanijai nuo Maroko karalystės. Tvora sukurta taip, kad šokdami emigrantai nesusižeistų. Daugiau nei 60 milijonų eurų, kuriuos investavo Europos sąjunga, siekiant išvengti dar daugiau, tų kurie neturi ko prarasti, mirčių. 2005 metų rugsėjį prie Seutos sienos, dėl staigios emigrantų bangos, mirė penki žmonės.
Meksika - JAV
Tai pati brangiausia ir labiausiai saugoma pasaulyje siena, kurią kerta daugiausiai nelegalų planetoje. Valdant Džordžui Bušui į šios sienos statybą buvo investuota 9000 milijonai dolerių. Daugiau nei 1100 kilometrų taip pravardžiuojamų „tortilijų“ arba meksikiečių sienos, kurias čia, per 18 sekundžių gali „nukepti“ taip vadinamieji „border patrol“ arba apsaugininkai.
Siena tarp JAV ir Meksikos (kurioso.es nuotr.)
Tačiau tai dar ne viskas. Kovodama su nesustabdomu emigrantų srautu ir norėdama sustabdyti nelegalų veržimąsi į valstijas, JAV inicijavo ir skatina Minuteman vadinamą judėjimą.
Tai tam tikras savanorių ksenofobų, fanatikų ir nacionalistų burys, pasiskirstęs grupelėmis, patruliuojantis prie sienos. Dažniausiai tai karo veteranai arba išėję į pensiją šauliai. Šis pavadinimas buvo paveldėtas iš „ordino“ per nepriklausomybės karą gynusio valstijų sienas Bostone. „Vienos minutės žmogus“...tiek laiko užtrukdavo kol peiliu nudurdavo įsibrovėlį.
Siena skirianti JAV ir Kanadą (kurioso.es nuotr.)
Siena skirianti JAV ir Kanadą (kurioso.es nuotr.)
