Prieš kelis metus Aukštaitijos sostinėje butą nesunkiai buvo galima išsinuomoti be jokio nuomos mokesčio. Tuščių butų savininkų pagrindinis reikalavimas buvo sumokėti tik už komunalines paslaugas. Tačiau dabar savo turtą panevėžiečiai linkę užleisti tik solidžias pajamas gaunantiems žmonėms, neturintiems vaikų ir augintinių.
Kratosi vaikų ir augintinių
Į didžiuosius miestus po atostogų grįžtantys studentai supurtė nuomos rinką. Panevėžyje visais metų laikais netrūksta pageidaujančiųjų išsinuomoti būstą. Tačiau surasti vieno ar dviejų kambarių butą – kaip laimėti loterijoje.
Nekilnojamojo turto agentūrų vadovai teigia, kad pastaraisiais metais niekas nebenori savo turto nuomoti, nes yra nukentėję nuo nesąžiningų nuomininkų. Tokie ne tik neapmoka sąskaitų, bet ir pasiima vertingesnius baldus ar buitinę techniką.
Kaip tvirtino nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktorius Kęstutis Kazakevičius, nuo pernai beveik nebeliko norinčiųjų nuomoti butus. O paklausa didėja, nors per mėnesį atsiranda vos vienas kitas pasiūlymas.
„Net nežinau, kodėl susiklostė tokia situacija, kai paklausa kelis kartus viršija pasiūlą. Manau, nuomotojus labiausiai erzina nuomininkų nemokumas“, – įsitikinęs K. Kazakevičius.
Buto savininkai, naudodamiesi susidariusia situacija, kai į vieno buto nuomą pretenduoja keliasdešimt kandidatų, kelia kainas. Už vieno ir dviejų kambarių butą jo savininkui per mėnesį reikia mokėti apie 200–250 litų. Tokie būstai naujus gyventojus randa tą pačią dieną, o kai kaina perkopia 350 litų ribą, nuomojamos patalpos ilgokai būna tuščios.
Pasak „Asimono“ direktoriaus, dažniausiai sudaromos ilgalaikės sutartys, jose yra numatytas kelių mėnesių užstatas, apsidraudžiant nuo galimų nemalonumų. Pirmenybė teikiama neturintiesiems vaikų, keturkojų augintinių ir einantiesiems solidžias pareigas.
O jeigu potencialūs nuomininkai studentai ar labai jauni žmonės, domimasi, kokį darbą dirbą tėvai, ar jie sugebės padėti vaikams išlaikyti butą. Tėvų padėtis yra ir tam tikras rodiklis, ar būsimieji nuomininkai – kultūringi žmonės, ar mėgstantys audringą gyvenimą.
„Dviejų asmenų šeima po ilgų paieškų butą gali rasti, tačiau su vaikais – praktiškai neįmanoma. Savininkai tokių nenori įsileisti ne tik dėl to, kad mažieji gali apterlioti sienas. Pagrindinė problema – kaip, nepasibaigus sutarties laikotarpiui, iškeldinti vaikų turinčiuosius, jeigu jie nemokūs. Tą galima padaryti tik per teismą“, – vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl nepageidaujamos šeimos su atžalomis, įvardijo K. Kazakevičius. Turintieji keturkojų augintinių taip pat patenka į „juodąjį“ sąrašą, todėl dažniausiai ši informacija nuslepiama. Kiek didesnius šansus turi kačių mylėtojai.
Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, net ir prasidėjus šildymo sezonui vargu ar atsiras daugiau laisvų butų.
Atsiveja antstolio laiškas
Nekilnojamojo turto agentūros „Markesa“ direktorius Saulius Markevičius „Sekundei“ teigė, kad prieš naujuosius mokslo metus nuomos rinkoje būna nemažas sujudimas, nors Panevėžyje nėra didelių aukštųjų mokyklų.
Pagrindinė priežastis, kodėl Vilniuje ar Kaune butų pasiūla didelė, – ten puikiai išplėtotas nuomos verslas. Žmonės pinigus investuoja į nekilnojamąjį turtą, paskui jį išnuomoja. Pinigai iš nuomos – puikus pragyvenimo šaltinis netekus darbo.
„Panevėžyje net nestatoma naujų namų, tad nuomos rinka labai susitraukusi. Didžioji dalis norinčiųjų išsinuomoti butą – ne studentai, o jaunos šeimos ar tik poros, norinčios gyventi atskirai nuo tėvų, vienas kitą išbandyti. Taip pat nemažai yra vienišų mamų su vaikais“, – sakė S. Markevičius.
Jo tvirtinimu, nuomojamų būstų trūksta, todėl žmonės linkę mokėti per mėnesį 200–250 litų už itin prastą butą. Sutinka patys susiremontuoti, kad tik turėtų stogą virš galvos. Brangesnius butus, už kuriuos tenka pakloti nuo 500 iki 700 litų, dažniausiai nuomojasi į Panevėžį atvykstantys sportininkai ar verslo atstovai.
Nebrangūs ir tvarkingi būstai tušti ilgai nebūna. Visame mieste yra keliasdešimt nuomojamų butų. Jie laisvi būna tik tokiu atveju, jeigu jauni žmonės tiesiog susipyksta ir pasuka skirtingais keliais ar emigruoja į užsienį. Dar vienas kelias – kai patys šeimininkai, neapsikentę kaimynų skundų dėl nuolat keliamo triukšmo ar gavę laišką iš teismo dėl skolų, išveja laikinuosius gyventojus.
„Būna ir tokių atvejų, kad nuomininkai išmetami dėl skolų, pavyzdžiui, nuomą moka tvarkingai, o už komunalines paslaugas – ne. Apie tai buto šeimininkai sužino tik gavę laišką iš teismo ar antstolio“, – pasakojo S. Markevičius.
Nuomininkai neša tik nuostolius
Butus nuomojantieji apie nuomininkų išdaigas nelinkę kalbėti. Sesers vieno kambario butą jai išvykus gyventi į užsienį išnuomojusi Jolanta S. „Sekundei“ pasakojo, kad rasti gerą gyventoją labai sunku.
Per šešerius metus ji turėjusi keturis nuomininkus. Pirmoji pora tvarkingai gyveno gal pusmetį. Vėliau liko tik vyras. Ilgai nesulaukusi pinigų ir niekaip negalėjusi prisiskambinti nuomininko telefonu, moteris nuvyko į sesers butą.
„Tai, ką pamačiau, mane šokiravo: kamuoliai cigarečių dūmų, nuorūkų, tuščių butelių. Neseniai sudėtos parketlentės net plaukė – taip buvo sulaistytos alumi. Liepiau tą pačią dieną išsikraustyti“, – nemalonią akistatą prisiminė Jolanta.
Nusprendusi, kad vyresnio amžiaus nuomininkai tikrai nekels orgijų, ji įleido motiną su paaugle dukra. Moteris, prekiavusi dėvėtais drabužiais, šį savo turtą tempėsi ir į namus, todėl kaimynai pradėjo skųstis, kad prisiveisė tarakonų.
Netrukus bute atsirado dogų veislės šuo, jis ištisas dienas būdavo uždarytas balkone. Visus gamtinius reikalus ten ir atlikdavo. Kai nuo šuns šlapimo pradėjo dvokti kaimynų balkonas, Jolantai S. trūko kantrybė. Trečiasis nuomininkas buvo iš Kauno į Panevėžį atvykstantis dirbti teisininkas. Panevėžietė buvo rami: tokias pareigas einantis žmogus tikrai nekels jokių rūpesčių. Tačiau būtent nuo jo nukentėjo labiausiai – jis ne tik kelis mėnesius nemokėjo nuomos ir už komunalines paslaugas, bet ir apvogė.
„Niekaip nebūčiau patikėjusi, kad teisininkas gali taip padaryti. Pikčiausia buvo ne dėl to, kad paliko skolas, o kad išsinešė vertingus sesers paveikslus“, – nuoskaudos iki šiol negali pamiršti moteris. Dabar sesers bute daugiau kaip dvejus metus gyvena jauna šeima su mažu vaiku. Jolantos S. teigimu, šie nuomininkai kol kas laiku atsiskaito ir yra labai tvarkingi.
„Pragyventi iš nuomos Panevėžyje – nerealu. Iki šiol ji nešė daugiau nuostolio nei pelno, bet parduoti buto sesuo nenori, o laikyti tuščią – brangu. Todėl džiaugiuosi, kad bent komunalinių mokesčių nereikia mokėti“, – kalbėjo panevėžietė.
Prašo gyvenimo aprašymo
Ne ką mažiau spalvingesnė nuomininkų patirtis. Kaip „Sekundei“ pasakojo viename didžiausių interneto skelbimų portale pasiskelbusi, kad nori išsinuomoti vieno ar dviejų kambarių butą, Ieva, stogo virš galvos ji ieško daugiau kaip mėnesį. Iki šiol yra sulaukusi tik poros pasiūlymų, tačiau jų teko atsisakyti, nes būtų labai toli vežti vaiką į darželį.
„Sulaukiau tik dviejų skambučių, kainos tenkino, bet labai toli nuo darželio. Per skelbimus laikraščiuose net neverta ieškoti, nes kiek kartų skambinau, jau išnuomota. Toks jausmas, kad kai kurie informaciją apie nuomojamus butus susižino dar prieš pasirodant laikraščiui. Didesni šansai internetu, tačiau ir čia – kas pirmesnis, tas ir laimi. Aš galiu nuvažiuoti pasižiūrėti buto tik po darbo, būna, susitari, kad atvyksi vakare, o po kelių valandų paskambina – jau išnuomota“, – apie vargus ieškant gyvenamojo ploto pasakojo jauna mama. Liepą ji buvo susiradusi butą tame rajone, kur vaiko darželis. Buto savininkė liepė skambinti rugpjūčio pradžioje, nes dar gyvena kiti nuomininkai. Tačiau kai paskambino ir jos pradėjo klausinėti įvairių dalykų, Ieva atsisakė noro įsikurti tame bute.
„Manęs pradėjo klausinėti, kur dirbu, kokios pareigos, kokia alga. Net kas prižiūrėtų mano vaiką, kai jis susirgs. Bet aš ieškau buto nuomai, o ne vaikui auklės. Jeigu jau dabar klausinėja tokių asmeniškumų, ar galėsiu ten ramiai gyventi“, – stebėjosi panevėžietė. Lina DRANSEIKAITĖ
