Liepos mėnesį įsigaliojo nauja griežtesnė automobilių techninės apžiūros tvarka. Štai jeigu jūs nusipirkote naudotą automobilį ir atvykote į techninės apžiūros centrą, dabar gali tekti išgirsti nemalonią žinią.
Nustačius, kad automobilio rida buvo suklastota, palyginti su praėjusia technine apžiūra, techninių apžiūrų specialistai tai pažymės kaip nedidelį trūkumą. Tačiau jau po dviejų metų suklastota rida bus laikoma dideliu trūkumu ir su savo transporto priemone dalyvauti eisme negalėsite.
„Per šį pereinamąjį laikotarpį sieksime detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimės į priežastis. Taip pat suprantame komunikacijos svarbą siekiant pokyčių, todėl skatinsime vairuotojus domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija. Dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną – rida atsukta. Tokiais atvejais vartotojai įprastai nuleidžia rankas ir negina savo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, – tąkart sakė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Transporto veiklos skyriaus patarėjas Simonas Mažionis.
Vairuotojai dėl sukčių išgirsta nemalonų siurprizą
Lietuvos techninės apžiūros (TA) įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas sako, kad manipuliacijas odometro rodmenimis vadinti „pažeidimu“ galima tik su tam tikromis išlygomis.
„Sumažinti tikrąjį nuvažiuotų kilometrų skaičių bandoma prieš automobilio pardavimą. Tokia veikla Lietuvoje kriminalizuota bemaž prieš dešimtmetį, todėl ją praktikuojantys asmenys daro ne šiaip „pažeidimą“, o nusikaltimą. Automobilius su suklastota rida nusipirkę ir apie tai tik techninės apžiūros metu sužinoję žmonės yra sukčių aukos, kuriuos kaltinti darant „pažeidimą“ taip pat būtų nekorektriška“, – kalbėjo R. Gabartas.
Pasak pašnekovo, įsigaliojus LTSA sprendimui iki 2025 m. liepos mėnesio „neigiamą“ ridą laikyti nedideliu trūkumu, informacija apie tai buvo pradėta kaupti centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje.
O per pirmus du mėnesius nuo įsakymo įsigaliojimo pradžios iš viso buvo nustatyti 449 atvejai – apie 0,26 proc. nuo patikrintų visų klasių transporto priemonių – kai rida buvo suklastota.
„Absoliučiai daugumai vairuotojų, kuriems į apžiūros rezultatų kortelę buvo įrašytas „nedidelis trūkumas“ dėl „neigiamos“ ridos, tai buvo nemalonus siurprizas, tačiau konfliktinių situacijų dėl to nekilo.
TA įmonių vadovai pastebi tik tai, kad patys automobilių savininkai, pamatę netiksliai užfiksuotą ridą, paprašo įrašą protokole pakoreguoti“, – pastebėjo R. Gabartas.
Svarbiausia turėti įrodymų, kad neliktumėte kalti
„Transeksta“ ekspertai akcentuoja, kad automobilio rida iš tiesų tiesiogiai koreliuoja su technine būkle – kuo intensyviau eksploatuojama transporto priemonė, tuo daugiau įvairių detalių ir mechanizmų resursas būna išeikvotas ir tas detales, mechanizmus tenka remontuoti ar keisti.
Pasak R. Gabarto, šie dalykai visais atvejais reiškia didesnes ar mažesnes išlaidas, o odometras – vienas pagrindinių prietaisų, leidžiančių spręsti apie automobilio susidėvėjimą.
„Svarbu ir tai, kad automobilių gamintojai pateikia tikslias rekomendacijas, kada privalu keisti svarbiausius besidėvinčius agregatus, antraip prarandama teisę į garantiją. Pogarantinių automobilių atveju, suklastojus odometro duomenis, tampa itin keblu žinoti, kada ir kokius techninio aptarnavimo darbus būtina atlikti. To nepadarius, rizikuojama sukelti brangiai kainuojančių techninių problemų laviną“, – pastebėjo pašnekovas.
Tuo metu teisininkų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris, advokatas Laurynas Staniulis dar kartą priminė, kad už odometrų duomenų klastojimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o įsigaliojęs įsakymas darys įtaką ne tik Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms.
„Remiantis LTSA įsakymu, trūkumu bus laikoma, jei odometro rodoma rida mažesnė už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotą ridą. Atitinkamai, pirmą kartą Lietuvoje registruojamiems automobiliams ši nauja taisyklė nebus pritaikoma, nes nebus, su kuo jų palyginti“, – kalbėjo advokatas.
Kaip primena L. Staniulis, jei po automobilio įsigijimo paaiškėjo faktas apie automobilio suklastotą ridą, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti įrodymais, kad ridą pakeitė ne naujas savininkas, bet transporto priemonės pardavėjas.
„Tokiais įrodymais galėtų būti pirkimo–pardavimo sutartis, jei joje nurodoma rida, automobilio techninio patikrinimo aktas ar bet kurie kiti duomenys, kuriuose fiksuojama rida. Nes kitu atveju kyla rizika, kad pats naujasis savininkas bus apkaltintas ridos klastojimu.
Tolimesni veiksmai prikaustytų nuo pirkėjo valios. Tačiau, jei odometro duomenų klastojimas būtų laikomas dideliu trūkumu, kaip numatyta nuo 2025 m., tai vienas iš pirkėjo pasirinkimų galėtų būti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo inicijavimas“, – patarė L. Staniulis.
Advokatas taip pat atkreipė dėmesį, kad paskutinio laikotarpio teismų praktika tarsi leidžia sudaryti įspūdį, kad automobilio pirkėjai yra apsaugoti daug labiau nei pardavėjai.
„Iš esmės nepriklausomai nuo automobilio ridos, amžiaus ar kainos, pardavėjas yra atsakingas už parduodamo automobilio kokybę, o pirkėjas yra atleidžiamas nuo pareigos tikrinti ar domėtis automobilio būkle. Bet, siekiant išvengti ilgai bei brangiai trunkančių ginčų su pardavėju, prieš perkant naudotą transporto priemonę, būsimiems pirkėjams yra rekomenduotina atlikti nepriklausomą automobilio patikrą. Tikrinant būtų naudinga įvertinti ne tik fizinę automobilio būklę, bet ir duomenis apie tikrąją automobilio ridą, kurią fiksuoja ne tik odometras bet ir automobilio valdymo blokas (naujesnių automobilių atveju), kurio duomenys yra daug sunkiau koreguojami“, – pastebėjo advokatas.
Pasak L. Staniulio, perkant naudotą transporto priemonę, taip pat be galo svarbu įsidėmėti, kas yra rašoma pirkimo-pardavimo sutartyje.
Sutartyje šalys gali ne tik fiksuoti ridą bei automobilio būklę, bet taip pat susitarti dėl papildomų garantijų ar bet kurių kitų sąlygų, kurios gali būti reikšmingos šalims.
„Neabejotinai sudaryta tinkama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra nurodyta perkamos transporto priemonės rida, padės įrodyti, kad būtent pardavėjas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonės odometro parodymai neatitinka realybės, kadangi sutartyje šalys užfiksuoja kokia transporto priemonės rida buvo naujajam savininkui perimant automobilį.
Taip pat ridos duomenys gali būti fiksuojami automobilio patikros aktuose. Galų gale ridos duomenys gali būti fiksuojami nuotraukose ir pagal nuotraukos meta duomenis nustatoma, kada nuotrauka buvo padaryta“, – sakė L. Staniulis.
