.jpg)
Lietuvos muitinė tvirtina pastebinti ženklius skirtumus tarp duomenų, susijusių su JAV eksporto į Lietuvą nurodyta automobilių kaina ir Lietuvos muitinėje deklaruota transporto priemonių verte – importuotojų pateikti pirkimo-pardavimo dokumentai siekia tik apie 10 proc. JAV muitinėje deklaruotos eksportuojamų automobilių vertės.
Taip pat pažymima, kad pastaruoju metu iš pirkėjų muitinės atstovai sulaukia nusiskundimų apie automobilių atgabenimo iš JAV ir su atstovavimo muitinėje paslaugas teikiančių įmonių atstovų įtikinėjimus, kurie grindžia, kad asmenims nėra būtina muitinėje deklaruoti tikrąją automobilio įsigijimo kainą, o visais automobilių importo deklaravimo atvejais muitinei svarbiau pateikti turto vertinimo ekspertų išvadas.
Pasak muitinės atstovų, minėta tokio pobūdžio informacija yra klaidinanti, todėl naujasis sandorio vertės metodas dėl egzistuojančių netinkamo kainų nustatymo įsigalėjimo galėtų sumažinti pažeidimų gausą.
Nemokantys mokesčių – valstybės kenkėjai
Tuo metu automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius neabejoja, kad automobilių versle privalo egzistuoti sąžininga mokestinė dalis, kurią neretai užmiršta transporto priemonių pardavėjai.
„Lietuva naudotų automobilių pasaulyje turi labai ilgą ir spalvingą istoriją, todėl galime surasti gerų bei blogų pavyzdžių. Automobilių pardavėjai gali sakyti, ką nori, bet tas neteisingos kainos nurodymas ar deklaravimas tikrai buvo ir turbūt dar yra šiandien. <...> Visam automobilių verslui turėtų būti lygios sąlygos. Tie žmonės, kurie nenori mokėti mokesčių, yra valstybės kenkėjai“, – kalbėjo V. Milius.
Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad naujasis sandorio metodas, kuris turėtų užtikrinti automobilio tikrąją kainą, yra sveikintinas:
„Jeigu naujasis taisyklių pakeitimas lieps sąžiningiau deklaruoti automobilio kainą ir bus labiau kontroliuojama, tai yra tik gerai, nes sąlygos verslininkams vienodės ir, ko gero, Lietuvai nuo to bus tik geriau."
Praktika, perimta iš kitų valstybių
V. Milius, kalbėdamas apie naujojo pakeitimo svarbą, pastebi, kad panaši praktika yra matoma ir kitose valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, kur yra itin aktyviai stebima automobilių verslininkų mokestinė aplinka.
„Daugelis šalių, kuriose yra perkami naudoti automobiliai, įveda įvairius apribojimus, kad tik nevežtų jokio šlamštelio į jų valstybę. Tai yra normali praktika ir daugelis kaimynų, tokie kaip estai, minėtą sistemą yra pasidarę ganėtinai seniai.
Estijoje mokesčių inspekcija labai sklandžiai prižiūri automobilių prekeivių veiklą. Jeigu tu deklaruoji neteisingai, siekdamas apgauti, sumokėti mažiau mokesčių, tuomet tie varteliai uždaromi ir tos mašinos tu negali registruoti. Kitaip tariant, jeigu įrašei ne tokią kaina, tai yra tavo problema, kaip tu įrodysi, kodėl ji neatitinka realybės. Jeigu įrodai faktinę automobilio kainą, tuomet varteliai yra atidaromi“, – pastebi automobilių rinkos ekspertas V. Milius.
Įžvelgia neigiamus ir teigiamus pokyčius
Visgi, sandorio vertės taikymo importuojamiems automobiliams idėja kai kas abejoja. Štai advokatas Eligijus Vinckus sutinka, kad nesąžiningų atvejų automobilių pardavinėjimo rinkoje tikrai pasitaiko, tačiau tai, pasak jo, yra vienetiniai atvejai, kurie vėliau yra iškeliami į viršų.
„Taip, pasitaiko nesąžiningų atvejų, kuomet visiškai sveikas automobilis yra įvertinamas kaip skendęs ir panašiai. Bet tai yra vienetiniai atvejai. Susidaro įspūdis, kad, paėmę vienetinius nutikimus, bandoma visus kitus sąžiningus importo atvejus pritraukti prie menamų klastočių nepasitikėjimo. Kiekviename versle ir situacijoje pasitaiko juodų dienų, bet tai nereiškia, kad tokie nutikimai yra sisteminiai dalykai“, – pastebėjo E. Vinckus.
Pašnekovas taip pat svarsto, kad muitinės specialistų išvados gali tapti subjektyviomis, o automobilio faktinė pardavimo kaina bus įvertinama netinkamai.
„Yra nuomonė, kad muitinėje yra mažinamos automobilių vertės, atitinkamai sumokami mažesni mokesčiai, todėl yra siekiama taikyti sandorio vertės metodą.
Lietuvos muitinė ir kitos institucijos, įvertindamos aukcionų duomenis JAV, pastebi, kad automobilio kaina gali būti 10 kartų didesnė, negu buvo importuota į Lietuvą. Todėl iškyla klausimas, kodėl taip yra? Tačiau niekas neįvertina to, kad automobilis galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Kitaip tariant, nėra įvertinama individualios transporto priemonių savybės, defektai.
Kitas dalykas – įvertinimas yra paliekamas konkrečiam muitinės pareigūnui, todėl gali prasidėti subjektyvus pareigūno požiūris“, – pastebi E. Vinckus.
Be to, pašnekovas pateikia konkretų pavyzdį, kuomet muitinės pareigūnų veikla galimai buvo perteklinė.
„Yra netgi toks atvejis, kai fizinis asmuo, nusipirkęs automobilį iš aukciono ir pateikęs visus apmokėjimo dokumentus, pagal sandorį transporto priemonės negalėjo atsiimti, kadangi muitinės pareigūnai, įvertinę panašų automobilį pagal turto vertinimo ataskaitą, pastebėjo, kad kaina yra didesnė.
Tad kyla klausimas, kaip koreliuoja muitinės siekis didesne apimtimi taikyti sandorio metodus, kai yra žiūrima tik vienintelis kriterijus, kad kaina galėtų būti didesnė“, – kalba advokatas.
Tuo metu Automobilių rinkos ekspertas A. Milius tikina, kad šioje vietoje gali pasikeisti ir mokestinė dalis pirkėjams.
„Tie suvaržymai ir apribojimai, ko gero, negali sumažinti automobilio kainos, o tik ją iškelti. Faktas, kad už tai sumokės pirkėjai, tačiau bus surenkama ir daugiau mokesčių valstybei.
Svarbu, kad visiškai nesužlugdytumėme automobilių verslo, nes jis Lietuvoje yra pakankamai didelis. Tačiau labiausiai nesinorėtų, kad grįžtumėme į neprotingus, korupcinius laikus, nes jeigu verslininkas viską daro teisingai ir jam kažkodėl lieka mažiau pinigų nei kažkuriam sukčiui, tai nebūtų teisinga“, – įvertino A. Milius.
Išaugs eilės uostuose ar bus rasta išeitis?
Advokatas E. Vinckus pastebi, kad naujieji reikalavimai gali padidinti automobilių srautą uostuose, todėl neatmetama galimybė, kad verslininkai pasirinks skirtingą automobilių transportavimo kelią.
„Jeigu iškils administracinės kliūtys, tikėtina, kad automobilių importo srautai persikels į kitas valstybes. Verslas yra lanksus, todėl pasirinks alternatyvius variantus“, – kalba E. Vinckus.
Su tuo sutinka ir pašnekovas A. Milius, todėl mano, kad, įsigaliojus naujiems pakeitimams, Klaipėdos uoste gali nusidriekti eilės, kol bus tvarkoma su automobiliu susijusi dokumentacija.
„Aš negaliu būti nei blogu, nei geru pranašu, bet tikėtina, kad iš pradžių uostuose gali nusidriekti eilės. Kalbant apie automobilių pargabenimą į Lietuvą, panašu, kad automobilių verslininkams tikrai nebus didelės problemos juos importuoti į kitą valstybę, o vėliau parvežti į Lietuvą“, – pastebi pašnekovas.
Baiminasi teisminių ginčų
Tiesa, Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Aurimas Jurčius tikina, kad tokios taisyklės, pasak jo, nėra naujos, tačiau taip pat neatmeta galimybės, kad uostuose gali išaugti eilės, be to, nauji pakeitimai, manoma, paskatintų skirtingų teisminių bylų atsiradimą.
„Nuogąstavimai dėl padidėsiančių eilių uostuose yra ne be pagrindo. Skaitant taisykles pažodžiui, tai iš esmės niekas neturėtų keistis. Tačiau jeigu bus priimta principinė pozicija, atsiras kažkoks spaudimas muitinėms postams, kad reikia daryti taip, o ne kitaip, tai prasidėtų teismai, kuriuos importuotojai tikriausiai laimėtų, nes nepriklausomojo turto ataskaitos nėra panaikinamos ir jos turi būti pripažįstamos.
Mano manymu, mokesčiai galėtų padidėti tik tuo atveju, jeigu muitinė primygtinai reikalautų sandorių metodų, kurių įmonės pateikti negalėtų, nes iš pačių aukcionų transporto priemonės perkamos labai retai arba perka tarpinininkai“, – pastebi A. Jurčius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad, pasiteisinus blogiausiam scenarijui, importuotojai automobilių srautus tikriausiai nukreips į kitas valstybes, pavyzdžiui, Vokietiją.
„Jeigu Lietuvos muitinės departamentas pateiks nerašytas taisykles, prasidės teisiniai ginčai, tai importuotojams bus paprasčiau nukreipti automobilių siuntą į kitus uostus ir iš atsivežti transporto priemones. <...> Tikėtina, kad didžioji dalis importuotojų konteinerius perkraus Hamburge, Vokietijoje. Bet yra ir kitos šalys, nes ES valstybėse taikoma vienoda politika“, – teigia asociacijos atstovas.
Muitinė pastebi grubius importuotojų pažeidimus
Lietuvos muitinės atstovai teigia, kad importuotojų automobilio faktinės kainos klastojimas daro nemenką žalą valstybės biudžetui, o taip pat ir sąžiningiems verslininkams, todėl yra nurodomi esminiai principai, kuriais turėtų vadovautis automobilius importuojantys asmenys iš trečiųjų šalių:
Naudotų automobilių, kaip ir visų kitų prekių, muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą, t. y. turi būti deklaruojama visa sumokėta ar mokėtina už naudotą automobilį pinigų suma, pridėjus pirkėjui tenkančias išlaidas, įskaitant transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas.
Sandorio vertė apskaičiuojama remiantis jų pirkimą-pardavimą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis faktūromis (angl. invoice – aut. past.), mokėjimo dokumentais, kuriais remiantis galima identifikuoti atsiskaitymą už konkrečią transporto priemonę, transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją dokumentais (pvz. eksporto deklaracija), transporto ir draudimo paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt.
Jeigu naudoti automobiliai įsigyjami aukcionuose, muitinei turi būti pateikiami visi pirkimo aukcionuose dokumentai, kuriuose nurodytos naudotų automobilių įsigijimo kainos, aukcionų mokesčiai ir kita.
Jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą už naudotą automobilį, ji gali paprašyti deklaranto pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, kurie pagrįstų deklaruotą sandorio vertę.
Jei Lietuvos muitinė abejoja sandorio verte arba trūksta papildomos informacijos apie nupirktą automobilį, muitinė gali taikyti kitos įvertinimo metodus arba išleisti prekę su didžiausios galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garnatija, kuri gali būti piniginio užstato pavidalo.
Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vedėja Virginija Guobytė tikina, kad jūrų uostose eilės neturėtų susidaryti, jeigu automobilių prekeiviai atliks nurodytas funkcijas tinkamai.
„Galimi užstrigimai uoste tiesiogiai priklauso nuo importuotojo pasirinkimo – galima rinktis deklaruoti tikrąją automobilio įsigijimo kainą ir operatyviai atlikti muitinės formalumus (muitinė gali nuspręsti atlikti tik dokumentų patikrinimą) arba, pateikus papildomą garantiją, įrodinėti automobilio vertę išleidus prekę, jei muitinio forminimo metu asmuo negali pateikti pakankamų deklaruojamos vertės įrodymų:
Paminėtina, kad jokio privalomų (reikalingų) dokumentų, įrodančių deklaruojamą vertę, sąrašo nėra ir negali būti, tačiau svarbiausia yra pateikiamo dokumento turinys. Siekiant asmenims sudaryti palankesnes sąlygas, Taisyklėse numatyti lankstesni įrodymų pateikimo būdai ir formos.
Turto vertintojai ne tik dabar privalės, bet ir anksčiau turėjo nustatyti tikrąją automobilio kainą, nes tai yra jų pareiga“, – pastebi V. Guobytė.
Lietuvos muitinės departamento atstovai informuoja, kad mokesčiai, taikomi naudotų automobilių importui, nuo sausio 1 d. išliks toks pats – 10 proc., išskyrus nustatytus reikalavimus atitinkančias kolekcines transporto priemones, turinčias istorinę ar etnografinę vertę, kurios yra neapmuitinamos.
Sekant Latvijos pavyzdžiu, naujose taisyklėse yra numatoma, kad muitinė, atlikdama automobilio tikrinimą, gali, nepriklausomai nuo importuotojo pateiktų dokumentų, susijusių su transporto priemonės apgadinimo ar defektų šalinimo sąmatos pagrindimu, pati sudaryti defektų šalinimo sąmatą, kreiptis į draudimo bendrovių žalų nustatymo ekspertus, nepriklausomus turto vertintojus ar automobilių gamintojų autorizuotus centrus.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra nustačiusi ne vieną pažeidimą, susijusį su importuojamais automobiliais iš JAV.
