Paryžiaus susitarimas yra pirmasis paktas, įpareigojantis visas pasaulio valstybes – turtingas ir skurdžias – stabdyti visuotinį atšilimą ir imtis priemonių, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių deginant anglis, naftą ir dujas.
„Žmonija atsigręš į 2016 metų lapkričio 4-ąją kaip į dieną, kai pasaulio valstybės uždarė duris prieš neišvengiamą klimato nelaimę“, – sakė JT klimato programos vadovė Patricia Espinosa.
Nors dėl to būtų galima švęsti, šis momentas „taip pat yra akimirka, kai reikia blaiviai vertinti ir su nauju ryžtu žvelgti į laukiančią užduotį“, pabrėžė ji.
Tai reiškia, kad atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis turės būtų drastiškai sumažinta per neilgą laikotarpį – „tikrai per artimiausius 15 metų“, nurodė P.Espinosa.
Ketvirtadienį paskelbtoje JT naujoje ataskaitoje sakoma, kad dabartinės tendencijos rodo, jog pasauliui gresia klimato „tragedija“.
Iki 2030 metų, kaip nurodoma JT Aplinkos apsaugos programoje, per metus bus išmetama 12-14 mlrd. tonų anglies dvideginio ekvivalento (CO2e) daugiau negu norimas pasiekti lygis – 42 mlrd. tonų.
2014 metais šis taršos lygis siekė apie 52,7 mlrd. tonų.
2016-ieji gali tapti karščiausiais metais per visą tikslių matavimų istoriją, o anglies dvideginio koncentracija atmosferoje jau pernai viršijo grėsmingą lygį.
Penktadienį, pažymint šios istorinės sutarties įsigaliojimo pradžią, žaliai nušvis Paryžiaus Eifelio bokštas, vyriausybės ir viešieji pastatai Marakeše, Delyje, San Paule, Adelaidėje ir kitur.
Po keletą metų trukusių sudėtingų ir priešinančių derybų susitarimas pagaliau buvo pasiektas praėjusį gruodį Prancūzijos sostinėje.
Kad sutartis įsigaliotų, ją ratifikuoti turėjo 55 JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC ) šalys, atsakingos už 55 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Ši riba buvo peržengta praėjusį mėnesį; dabar sutartį ratifikavusios 94 iš 197 UNFCCC šalių.
