Prasidėjus mokytojų streikų serijai Žemaitijoje švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė pažadėjo pedagogams atlyginimus didinti labiau nei ketinta anksčiau.
Anot ministrės, vietoje planuoto 11,3 proc. atlyginimų didėjimo, nuo kitų metų sausio 1-osios nuspręsta mokytojus pradžiuginti 15 proc. didesniu darbo užmokesčiu, o nuo rugsėjo 1-osios pridėti dar 5 proc. prie atlyginimo.
Tai R.Žakaitienė pareiškė antradienį apsilankiusi Seimo socialliberalų frakcijos posėdyje.
"Metų bėgyje jų atlyginimai didės dvidešimčia procentų. Šis reikalavimas buvo ir dalies iš švietimo profsąjungų. (...) Biudžetas šiemet taip suformuotas, kad visai pajėgu mokytojų atlyginimus didinti dvidešimčia procentų", - kalbėjo ministrė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), kuri šiuo metu yra skilusi ir vyksta teisminiai ginčai dėl pirmininko rinkimų teisėtumo, Vyriausybei yra pateikusi dvi pozicijas.
Radikalioji ir protestuoti nusiteikusi dalis, remianti Aleksą Bružą, siekia, kad pedagogų atlyginimai didėtų 20 proc. tuojau pat, o nuo sausio dar 30 proc., tuo metu nuosaikioji ir derėtis linkusi dalis, remianti Rūtą Osipavičiūtę, yra išdėsčiusi reikalavimą mokytojų darbo užmokestį padidinti 20 proc. nuo kitų metų pradžios.
Ministrė parlamentarams aiškino sutinkanti, jog mokytojų atlyginimai turėtų būti didinami dar smarkiau, tačiau, jos teigimu, biudžeto išlaidas būtina skirtyti nuosekliai ir pedagogų darbo užmokestį kelti kasmet, bet po truputį.
"Nuoseklumas didinant atlyginimus turi būti išlaikytas. (...) Juk visi puikiai suvokiam, kad per vienerius metus to nepadarysim", - sakė R.Žakaitienė.
Seimo nariai išreiškė abejonę, ar ministrė padarė viską, kad biudžeto išlaidos švietimui bent kiek didėtų. Jų teigimu, nors absoliutus lėšų dydis švietimui kyla - kitais metais iš biudžeto šiai sričiai bus skiriama 700 mln. litų daugiau - tačiau procentinė išraiška mažėja - nuo apytiksliai 9 proc. nuo BVP mažėja iki 7 proc.
Socialliberalas Valerijus Simulikas taip pat išsakė siūlymą neriboti pedagogų krūvio, nes esą mokytojai norėdami užsidirbti "normalų" atlyginimą "plėšosi" po keletą mokyklų.
Šiuo metu mokytojų darbo krūvio "lubos" yra 36 savaitinės valandos, bet normalus savaitinis krūvis yra 18 valandų plius 5 valandos, skiriamos už sąsiuvinių taisymą, darbą su klase ir panašiai.
Tuo tarpu ministrė R.Žakaitienė sakė nemananti, jog šitoks sprendimas būtų protingas, nes mokytojų darbas yra įtemptas ir tokiu atveju būtų sudarytas pavojingas precedentas.
Socialliberalų frakcijos seniūnas Artūras Paulauskas, įvertinęs susitikimą, išreiškė nusivylimą, kad nevykdomas vienas esminių mokytojų reikalavimų - didinti pareiginį koeficientą, o ministrė esą "manipuliuoja skaičiais".
"Galbūt absoliučiais skaičiais ministrė gali manipuliuoti - štai padidėjo keliais šimtais milijonų, bet jeigu žiūrim viso nacionalinio biudžeto struktūrą, matom, kad yra mažėjimas. Aš manau, kad Vyriausybė turi ieškoti resursų padidinti koeficientus. Sako, kad didės atlyginimai, bet jie didėja visų biudžetininkų, nes visiems biudžetininkams didins bazinę algą - nuo 115 iki 128 litų", - žurnalistams sakė A.Paulauskas.
Socialliberalų lyderis teigė susidaręs nuomonę, jog "šita Vyriausybė nieko nedarys".
Telšiuose antradienį įvyko pirmasis iš numatytos visos jų serijos mokytojų streikas, reikalaujant didesnių atlyginimų ir mažesnio darbo krūvio.
Planuojama, kad iki mėnesio vidurio tokie streikai įvyks dar aštuoniuose Lietuvos miestuose.
Streikuojantys švietimo įstaigų darbuotojai reikalauja nedelsiant padidinti atlyginimus 20 proc., o nuo sausio 1 dienos juos pakelti dar 30 proc.
Tačiau ministrė posėdyje nukirto, jog šis reikalavimas vykdomas nebus, nes metų pabaigoje biudžetas nėra perskirstomas.
