G. Landsbergis gruodžio pabaigoje paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo. Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje.
„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime sakė ministras. – Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė.“
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė vėliau BNS nurodė, kad šitaip G. Landsbergis „siūlo dar kartą pasisakyti Lietuvos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta“.
„Bėda yra ta, kad pastaruoju metu kai kurie ministrai pamiršo, kokiems reikalams jie vadovauja ir pradeda veržtis į kitas sritis, konkuruoti“, – diskusijas apie Vokietijos brigadą laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ komentavo G. Nausėda.
„Aš nežinau, ar tai yra privalumas. Tai, galbūt, yra jo problema, kad prisiimdamas atsakomybę kaip partijos pirmininkas, jis, nori nenori, mėgina įsiskverbti ir į tas atsakomybes ir sritis, kurios tiesiogiai jam nepriklauso.
Čia atsiranda daugybė trinčių ir tam tikro sąmyšio. Klausimas, ar pats užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gali atsakyti į klausimą, kuomet jis veikia kaip diplomatijos vadovas, o kuomet – kaip partijos vadovas? Ir kuomet jis siunčia žinutę Lietuvos visuomenei, o kuomet tarptautinei bendruomenei?“ – klausė G. Nausėda.
Mano, kad Nausėda vidaus reikalams skiria per daug dėmesio
„Kaip partijos vadovas jis yra įgaliotas kalbėti visais klausimais, ne tik užsienio politikos“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo Ž. Pavilionis.
URK pirmininkas metė akmenį į prezidento daržą. Konservatoriaus nuomone, G. Nausėda vis labiau koncentruojasi į vidaus politikos klausimus, o mažiau į užsienio politiką.
„Prieš rinkimus jis daugiau dėmesio skiria vidaus politikai. Linkėčiau jam visą tą dėmesį, kurį skiria vidaus politikai, nukreipti užsienio politikai, kur jis turėtų ir galėtų labai daug pasiekti.
Labai norėčiau, kad šie 2023 metai būtų mūsų didžiųjų užsienio politikos pergalių metai, kai mes visi padėtume nugalėti Ukrainai, NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiektume visus reikalingus sutarimus. O tai nebus įmanoma pasiekti be darnaus darbo.
Pasiekti pergalių užsienio politikoje be darnaus darbo neįmanoma. Pagal Konstituciją prezidentas būtent užsienio reikaluose yra įgaliotas veikti, tai palinkėčiau būtent šioje srityje skirti visą savo energiją“, – teigė Ž. Pavilionis.
Politiko nuomone, G. Nausėda dažnai mėgsta kritikuoti užsienio reikalų ministrą ar Vyriausybę tose srityse, kuriose darbus galėtų atlikti pats.
„Jis turi visus įgaliojimus veikti užsienyje taip, kaip Konstitucijoje yra įvardinta. Kritikuodamas užsienio reikalų ministrą jis turi suprasti, kad tuo pat metu kritikuoja pats save. Jis kritikuoja Lietuvą. Tai nėra pats geriausias būdas pasiekti pergalių užsienio politikoje. Mes turime dirbti vieningai“, – aiškino URK pirmininkas.
„Kuo mes daugiau matysime prezidentą nuo ryto iki vakaro kilojant telefono ragelį ir aukščiausiu lygiu telkiant koalicijas, tuo didesnį rezultatą visi pasieksime“, – pridūrė jis.
Ragina Nausėdą mokytis iš Landsbergio
Ž. Pavilionio teigimu, G. Landsbergis yra vienas aktyviausių užsienio reikalų ministrų per visą Lietuvos istoriją.
„Kadangi mačiau visus užsienio reikalų ministrus ir su daugeliu teko tiesiogiai dirbti, tai jis vienas iš aktyviausių, į jo balsą įsiklausoma visose Vakarų sostinėse, jis kalba su visomis Vakarų sostinėmis nuo ryto iki vakaro. Jis pasiekia tokių rezultatų, apie kuriuos anksčiau tik tesvajoti tegalėjo buvę užsienio reikalų ministrai“, – G. Landsbergį gyrė jo partijos kolega.
„Būtų labai gerai, kad vietoje to, kad kritikuotų, prezidentas imtų pavyzdį iš užsienio reikalų ministro“, – pridūrė jis.
Sako, kad Lietuva yra pionierė daugelyje klausimų
Prezidentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kai kurios G. Landsbergio žinutės kenkia Lietuvai.
„Bet kokia žinutė turi tam tikrą rezonansą tarptautinėje visuomenėje, ir, deja, esu priverstas pripažinti, kad kai kurios žinutės, kurios išėjo iš jo lūpų, toli gražu nebuvo teigiamai priimtos mūsų sąjungininkių, ir kenkia reikalui“, – kalbėjo šalies vadovas.
Reaguodamas į G. Nausėdos kritiką, Ž. Pavilionis siūlė pažvelgti į praeitį ir prisiminti, kaip Lietuvos lyderių pareiškimai būdavo sutinkami sąjungininkų gretose.
„NATO viršūnių susitikime Bukarešte prezidentas Adamkus sulaukė neigiamos reakcijos dėl kartu su Bushu teikiamo siūlymo Ukrainą priimti į NATO. Ar mes tada buvome teisūs ar ne? Man atrodo, jūs puikiai patys žinote.
Kada Rusija įsiveržė į Sakartvelą, mes iš viso buvome vieni. Tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO. Ar mes buvome teisūs ar neteisūs? Jūs patys įvertinkite.
Lygiai taip pat 2014 metais. Ministras Linkevičius bandė aiškinti savo pažįstamai Victoria Nuland (tuo metu ėjusiai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Europos ir Eurazijos reikalams pareigas – aut. past.), kad reikėtų kažkaip kitaip reaguoti.
Aš pats tokį pat jausmą turėjau prezidento Obamos laikais, kai prezidentas Obama labai artimai bendravo su Rusija. Ar aš buvau teisus? Manau, kad istorija viską sudėlioja į savo vietas“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
URK pirmininko tikinimu, Lietuva atspindi daugumos Vakarų sostinių pozicijas, o tose valstybėse, kuriose sunku priimti tam tikrus strateginius saugumo sprendimus, pavyzdžiui, Vokietijoje, žavimasi Lietuvos pozicija.
„Mes keliami į pavyzdį tiek energetikos srityje, tiek kariniuose dalykuose, tiek santykiuose su Kinija. Visais tais klausimais mes buvome pionieriais. Taip, labai sunku būti priekyje, labai sunku lyderiauti. Matyt, ne visiems tai pasiekiama. O kai yra nepasiekiama, dažniausiai, puolama kritikuoti tuos, kurie tai daro kiekvieną dieną – mažiau kalba vidaus politikos klausimais, o daugiau daro užsienyje“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
