G. Landsbergis praėjusią savaitę paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo. Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje.
„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras. – Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė.“
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė vėliau BNS nurodė, kad šitaip G. Landsbergis „siūlo dar kartą pasisakyti Lietuvos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta“.
Kas moka angliškai, tas supranta
„Bėda yra ta, kad pastaruoju metu kai kurie ministrai pamiršo, kokiems reikalams jie vadovauja ir pradeda veržtis į kitas sritis, konkuruoti“, – diskusijas apie Vokietijos brigadą laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ komentavo G. Nausėda.
Pasak jo, dokumente yra numatyta, kad abiejų valstybių Krašto apsaugos ministrai yra atsakingi už visą brigados dydžio buvimo infrastruktūrą, visus darbus ir investicijas, kurias turi padaryti.
„Pats susitarimo tekstas žmogui, kuris šneka angliškai ir geba išsiverti iš anglų kalbos, visiškai aišku, kad čia kalbama apie Vokietijos karinės galios padidinimą, dislokavimą mūsų teritorijoje iki brigados lygio ilgesniuoju laikotarpiu. Čia tikrai nekalbama apie tas dešimt dienų, kuomet Vokietijos kariai bus permesti į Lietuvą.
Kalbama apie laikotarpį, per kurį Lietuva sugebės padaryti tuos darbus, pagerinti infrastruktūrą, įrengti pratybų erdves ir padaryti viską, kas leistų Vokietijos kariams ir gyventi, ir treniruotis čia, Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – sakė G. Nausėda.
„Reikia normaliai skaityti tekstą ir baigti tas niekam nereikalingas diskusijas“, – pridūrė šalies vadovas.
Sukandus dantis galima irtis į priekį
Visgi G. Nausėda nesiryžo teigti, kad nepasitiki G. Landsbergiu.
„Nenorėčiau tapyti paveikslo juodai baltai. Šis užsienio reikalų ministras padarė nemažai gerų darbų, ir, sakykime, tokiais klausimais, kaip požiūris į Rusiją ar parama Ukrainai, mes esame visiškai tame pačiame puslapyje. Nė nekyla dėl to jokių abejonių“, – tvirtino prezidentas.
Tačiau, anot šalies vadovo, yra ir kritikuotinų užsienio reikalų ministro veiksmų.
„Dėl Taivanio atstovybės. Taip, prisimenu užsienio reikalų ministro vizitą prezidentūroje, kurio metu jis informavo mane apie tai, kad atstovybė bus atidaroma, kad tai bus prekybinė atstovybė. Bet apie pavadinimą tą kartą nebuvo kalbėta. Kaip ir daugeliu atveju, velnias slypi detalėse. Ko gero, tai, ką turėjome po to, buvo reakcija ne tiek į patį atstovybės atidarymo faktą, kiek reakcija į pavadinimą“, – dėstė G. Nausėda.
Prezidento įsitikinimu, pasitikėjimas užsienio reikalų ministru yra pasitikėjimas visa valdančiąja koalicija, nes kalbama ne šiaip apie ministro asmenybę, bet kalbama apie ašinės valdančiosios koalicijos partijos vadovą.
„Kalbėti apie pasitikėjimą šia valdančiąja koalicija, aš galėčiau kelti šį klausimą, jei mes turėtume labai aiškią alternatyvą. Ir šiandien pasakyti, kad opozicija yra pasirengusi tokiai alternatyvai, na, bent jau aš nematau jokių signalų, kad ji juos siųstų. Nes turėti alternatyvią koaliciją savaitei ar dviem, na, man nėra išeitis, man nėra alternatyva.
Mes negalime sau leisti dabartiniu metu sugriauti dar ir parlamentą, vykdomąją valdžią, ypač šiame kontekste, kuomet karas pereina į lemiamą fazę, kuomet saugumo iššūkių yra daugybė, kuomet vis dar tebėra ir pandemijos tam tikrų atgarsių, yra daugybė socialinių, energetinių klausimų. Mūsų valstybės stabilumas man yra labai rimtas veiksnys. Dėl šito veiksnio galima sukandus dantis irtis į priekį. Svarbiausia, kad tai nebūtų yrimas atgal, bet vis dėlto yrimasis į priekį“, – sakė G. Nausėda.
Landsbergio žinutės kenkia Lietuvai?
Prezidento teigimu, G. Landsbergis susiduria su problema, kad yra ne tik užsienio reikalų ministras, bet ir konservatorių lyderis.
„Aš nežinau, ar tai yra privalumas. Tai, galbūt, yra jo problema, kad prisiimdamas atsakomybę kaip partijos pirmininkas, jis, nori nenori, mėgina įsiskverbti ir į tas atsakomybes ir sritis, kurios tiesiogiai jam nepriklauso.
Čia atsiranda daugybė trinčių ir tam tikro sąmyšio. Klausimas, ar pats užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gali atsakyti į klausimą, kuomet jis veikia kaip diplomatijos vadovas, o kuomet – kaip partijos vadovas? Ir kuomet jis siunčia žinutę Lietuvos visuomenei, o kuomet tarptautinei bendruomenei?
Nes bet kokia žinutė turi tam tikrą rezonansą tarptautinėje visuomenėje, ir, deja, esu priverstas pripažinti, kad kai kurios žinutės, kurios išėjo iš jo lūpų, toli gražu nebuvo teigiamai priimtos mūsų sąjungininkių, ir kenkia reikalui“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Pačioje pradžioje, matyt, susiklostė tokia situacija, kuomet partijos vadovas vis dėlto nesiryžo užimti premjero posto, nors tai tartum ir būtų įprasta tarptautinė praktika. Jis tapo užsienio reikalų ministru, bet, vis dėlto, jo, kaip partijos vadovo atsakomybės, reikalauja jo dalyvauti ir kitose srityse. Ir čia mes matome problemą. Ir šią problemą, manau, lengviausia būtų spręsti pačiai partijai ir pačiam vadovui, suprantant jo vaidmenį, ir tiesiog išsigryninat, koks jis turėtų būti“, – pridūrė prezidentas.
Visą pokalbį su Gitanu Nausėda laidoje „Dėmesio centre“ rasite straipsnio viršuje.
