Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“
Pasaulio lietuvių bendruomenei nesiseka susitarti su Seimu dėl dvigubos pilietybės. Kadangi pilietybės straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, tai jo nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti tokį referendumą. Seime šią savaitę netgi buvo planuojama pasirašyti bendrą politinių partijų memorandumą. Tačiau memorandumas taip ir nebuvo pasirašytas. Jam, o kartu ir referendumui, pasipriešino Pasaulio lietuvių bendruomenė, nors jos pirmininkė Danguolė Navickienė yra žadėjusi važinėti po Lietuvą su trispalvėmis ir garsia muzika ir kviesti balsuoti referendume.
Kodėl išeiviai taip prieštarauja referendumui ir kaip būtų galima rasti kompromisą, „Savaitė“ kalbėjosi su Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininke O. Valiukevičiūte.
Memorandumas lyg ir nieko blogo. Tai kvietimas, kad visos partijos draugiškai, vieningai siektų, kad referendumas įvyktų ir būtų galima keisti Konstitucijos nuostatą.
Iš pradžių ir mums taip atrodė. Ir frakcijų nuomonei pasirašyti tą memorandumą aš pati pritariau. Bet paaiškėjo, kad tai visiškai prieštarauja Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo nuomonei. Suprantama, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas pasako tvirtą žodį mums, kaip mes turėtume toliau elgtis, bet net mūsų priimtoje bendru sutarimu rezoliucijoje yra sakoma, kad „LR Seimas dar neišnaudojo visų galimybių svarstyti ir priimti tą įstatymą, kuriuo suteikiama teisė turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę“.
„Ne visos galimybės dar yra išnaudotos“ – tai kokios tos galimybės, jeigu KT aiškiai pasakė, kad įstatymo pakeitimo neužteks, reikia keisti Konstituciją, o Konstituciją keisti galima referendumu? Tai kokie buvo siūlymai, kokios dar galimybės, kurios neišnaudotos?
Tai aš galiu tik pacituoti, kas yra parašyta bendroje rezoliucijoje: „siūlo šiam tikslui sudaryti darbo grupę kartu su Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pasiūlytais ekspertais“. Aš manyčiau, kad ta darbo grupė galbūt nėra panacėja, bet galbūt vienas iš paskutinių bandymų, kaip nors sutaikyti mus visus, kurie prieštarauja ir kurie yra už.
Bet ar aš teisingai suprantu, kad šitoje komisijoje mūsų Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės nuomonės šiek tiek skiriasi, jeigu ne visiškai skiriasi?
Be jokios abejonės, bet mes mėginame jas kažkaip suderinti, nes mūsų reglamente nėra tokio aštraus balsavimo, tai vis tiek rezoliucijas mes turime priimti bendru sutarimu, jeigu mes jas kuriame.
Aš suprantu, kad KT sprendimas pirmiausia neįtikina Pasaulio lietuvių bendruomenės – jie nenori referendumo. Ką galvojate jūs, kaip komisijos pirmininkė?
Kaip komisijos pirmininkė aš dabar negalėčiau tvirtai atsakyti į tą klausimą. Bet manau, gal neužkirskim kelio, gal vis dėlto dar kartą pasvarstykim, juo labiau kad Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo savo ekspertus ir teisininkus.
O tiems Pasaulio lietuvių bendruomenės teisininkams, kaip suprantu, mūsų teisininkų sprendimai yra niekiniai, jie turi savo požiūrį?
Nedrįsčiau atsakyti už juos.
Bet jeigu toks pasipriešinimas yra iš Pasaulio lietuvių bendruomenės referendumui, tai ar galima taip sakyti, kad labiausiai išeiviai nepasitiki savo tautiečiais, mumis likusiais gyventi Lietuvoje?
Galbūt nevisai taip, galbūt aš nedrįsčiau taip tvirtinti, nes referendumų istorija sako, kad iš tų referendumų, kurie buvo – 11 ar daugiau, tiktai du ir įvyko. Bet kas antra Lietuvos šeima turi išvykusių ekonominių emigrantų, kaip aš sakau, ir kurie yra susiję su ta dviguba pilietybe. Ir aš beveik įsitikinusi, kad referendumas pavyktų ir dauguma pasakytų „taip“.
Dar kartą jūsų noriu paklausti kaip komisijos pirmininkės. Kaip jūs asmeniškai įtikinėsite ir toje pačioje darbo grupėje: eikim, darykim referendumą ir negaiškim laiko ar žaisim vėl su tuo įstatymo pakeitimu, kuris jau daug kartų atmestas?
Aš manau, kad čia netgi negalima pasakyti, kad žaisim. Aš manau, kad konsultuosimės, argumentuosim ir diskutuosim. Šitoje darbo grupėje turės būti jau aukščiausio lygio specialistai. Taip nebus, kad Valiukevičiūtė toje komisijoje sėdės su patariamuoju balsu. Aš manau, kad ta darbo grupė bus sudaryta iš aukščiausio rango teisininkų, kurie turės pasakyti paskutinį žodį.
