„Buvo geriau, kai čia buvo rusai, – leidiniui „Foreign Policy“ sakė ji. – „Ir bet kuriuo atveju Krymas teisėtai priklauso Rusijai“. Ji gyrė Vladimirą Putiną, bet atsisakė atskleisti savo vardą ar būti fotografuojama. Moteris teigė, jog jai 75-eri, bet ji vis dar „jauna širdyje“. Po kurio laiko aplink ją susirinko keli Ukrainos kariai. Kažkur netoliese garsiai nukrito raketa. Paskui dar viena. Vos po kelių akimirkų moteris išėjo, traukdama savo dviratį vežimėlį. Kareiviai jau buvo spėję apie tai pranešti policijai.
„Kiekvienas gali būti rusų kolaborantas ar išdavikas – nepaisant amžiaus, lyties ar kilmės“, – aiškino 59-osios motorizuotosios brigados majoras Serhijus Cehotskis, pridurdamas, kad išsiaiškinti, kur ji gyvena, su kuo kalbasi ir ar nedalyvauja nelegalioje veikloje yra policijos, o ne kariuomenės darbas.
„Pagrindiniai kolaborantai pasitraukė iš Chersono, bet nemaža jų dalis liko“, – sakė jis.
Informantai, išdavikai ir kolaborantai nuo pat pradžių rėmė Rusiją jos kovoje prieš Ukrainą. Jie padėjo geografiškai nustatyti taikinius visoje šalyje ir netgi sugebėjo prasiskverbti į vyriausybę. Per pastaruosius metus buvo sulaikyta tūkstančiai asmenų, iškelta šimtai bylų.
„Rusijos agentai yra visur: vyriausybėje, teismų sistemoje, bažnyčioje. Jie yra parlamento nariai, teisėjai, kunigai ir, žinoma, civiliai“, – teigė Kyjive įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos „Chesno“ vyriausioji redaktorė Iryna Fedoriv. Ši organizacija nuo invazijos pradžios padėjo identifikuoti daugiau nei 1000 kolaborantų, iš kurių 47 proc. yra politikai ir 27 proc. – teisėjai.
„Kolaborantai įsiskverbė į visą sistemą – policiją, teismus, net vyriausybę – ir nors daug žmonių buvo sulaikyta, į teismus patenka daug mažiau bylų“, – aiškino ji.
„Taip yra todėl, kad sistema yra supuvusi ir korumpuota. Turime skubiai ją reformuoti. Vis dar turime parlamento narių iš prorusiškų partijų. Turime prorusiškų teisėjų. Kodėl mes juos ten laikome? Turime jų atsikratyti. Priešingu atveju sunaikinsime savo šalį“, – sakė redaktorė.
Nors nuo invazijos pradžios pernai metais įvyko drastiškų pokyčių, Rusijos įtaka tebėra giliai įsišaknijusi daugelyje Ukrainos dalių, kuri beveik 70 metų, nuo 1922 m. iki 1991 m., buvo Sovietų Sąjungos dalis. Kremliaus ideologai vis dar laiko Ukrainą istorine Rusijos dalimi. Žmonės visoje Rytų Ukrainoje tradiciškai kalbėjo rusiškai (nors daugelis dabar kalba ukrainietiškai), čia buvo prieinama daugybė Rusijos propagandinių televizijos kanalų, kuriuos paprastai žiūrėdavo vyresnio amžiaus žmonės. Net garsusis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio televizijos serialas „Liaudies tarnas“ buvo transliuojamas daugumai veikėjų kalbant rusiškai. Tačiau istoriniai ryšiai tarp žmonių Rytų Ukrainoje ir Rusijos buvo peržiūrėti iš naujo po 2013–2014 m. Maidano revoliucijos, o ypač nuo pernai prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos.
Per revoliuciją nušalintas buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius savo kadencijos metu pirmenybę teikdavo glaudiems ryšiams su Rusija. Čia jis dabar ir gyvena. Pastaraisiais metais visoje Ukrainoje buvo uždrausta daugiau nei 15 prorusiškų politinių partijų.
Net ir Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) turi būti „išvalyta nuo kurmių ir išdavikų“, pripažino tarnybos atstovas spaudai Artemas Dekhtiarenko, sakydamas, kad agentūra tam skiria ypatingą dėmesį.
„Deja, priešo agentų yra ir aukščiausiose valdžios institucijose, ir tarp aukšto rango pareigūnų“, – sakė jis, pažymėdamas kai kurias pastarojo meto SBU sėkmes.
Nuo praėjusių metų vasario SBU tyrėjai pradėjo apie 2 500 baudžiamųjų procesų dėl galimo kolaboravimo požymių, sulaikė 600 priešo agentų ir šnipų bei neutralizavo daugiau nei 4 500 kibernetinių atakų ir incidentų prieš valstybės institucijas – tris kartus daugiau nei praėjusiais metais. Rusams informaciją apie Donecko srities ypatingos svarbos infrastruktūros objektus suteikęs vyras, kuris bandė nustatyti Ukrainos raketų paleidimo įrenginių lokacijas, buvo neseniai nuteistas kalėti dvylikai su puse metų.
Buvo dar du atvejai, kai Kyjive buvo sulaikyti Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų direktorato vadovas bei ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vadovas. Jie abu Rusijos žvalgybai perdavė informaciją apie Ukrainos gynybinius pajėgumus, taip pat Ukrainos teisėsaugos pareigūnų asmens duomenis.
„Kolaborantų, Rusijos šnipų ir agentų paieška yra nuolatinis darbas ir vienas pagrindinių mūsų prioritetų. Dirbame su vietos gyventojais. Mes randame karo nusikaltimų liudininkų ir klausomės žmonių, kurie mums pasakoja, kurie vietos gyventojai yra išdavikai ir kolaborantai“, – sakė SBU atstovas spaudai A. Dekhtiarenko.
Visoje šalyje, o ypač neseniai išlaisvintuose miestuose, tokiuose kaip Chersonas, kabo plakatai, kuriuose prašoma civilių pagalbos.
„Ar turite informacijos apie kolaborantą ar išdaviką? Praneškite mums“, – rašoma naujai pakabintame reklamos stende prie įvažiavimo į Chersoną. Dauguma civilių turi bent vieną istoriją apie jų pažįstamą bendrininką: kaimyną, kuris socialiniuose tinkluose dalinosi Rusijos propaganda, arba šnipinėjimu apkaltintą bendradarbį. Ir nors kai kurie bendradarbiavimo atvejai yra akivaizdūs, daugelio žmonių tikslai yra slapti.
Chersono regioninės vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Inna Holodnyak kalbėjo apie patirtą „skausmą ir nusivylimą“ sužinojus, kad vienas iš jos ilgamečių bei patikimų kolegų, itin gerai vertinamas gydytojas buvo okupantų bendrininkas. „Jis buvo vienintelis gydytojas ligoninėje, pasirinkęs dirbti su rusais. Jis net perdavė jiems visus mūsų dokumentus“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad nuo to laiko jis pabėgo į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Chersono okupacijos pradžioje I. Holodnyak ligoninėje gulėjo apie 300 pacientų. Šiandien liko tik keli vaikai, įskaitant vėžiu sergančius pacientus, kurie vis dar negali gauti gydymo. Daugelis kitų buvo evakuoti atvykus rusams. Šiandien ligoninėje vis dar trūksta elektros, vandens ir vaistų.
I. Holodnyak atsisakė bendradarbiauti su rusais, nors šis sprendimas jai galėjo kainuoti gyvybę. Kai darbas ligoninėje pasidarė per daug pavojingas, ji keletą mėnesių slapstėsi, tačiau vos miestas buvo išlaisvintas, ji grįžo į savo kabinetą. „Nuo to laiko turėjau sau pripažinti, kad rusų kolaborantai yra visur: kiekvienoje darbovietėje, kiekviename mieste. Sunku kuo nors pasitikėti“, – tikino gydytoja.
„Mūsų dar laukia daug darbo“, – teigė I. Fedoriv iš „Chesno“. Nors jos organizacija tebėra nepriklausoma, nuo invazijos pradžios ji kartais tiesiogiai bendradarbiavo su policija ir šalies žvalgybos agentūra.
„Mes išliekame kritiški vyriausybei, tačiau turime su ja dirbti. Dabar kitokie laikai. Tai yra karas, ir mes visi turime kovoti kartu“, – sakė I. Fedoriv.
