A. Kuranovas – buvęs Sankt Peterburge įsikūrusio Hipergarsinių sistemų mokslinių tyrimų įmonės gen. direktorius ir vyr. konstruktorius. Jam priklauso ir keli patentai hipergarsinių aparatų ar raketų srityje, yra parašęs šia tema mokslinių straipsnių. 2021 m. šis mokslininkas buvo sulaikytas Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentų ir išsiųstas į tardymo izoliatorių.
„Interfaks“ duomenimis, A. Kuranovas yra kaltinamas perdavęs „slapto pobūdžio“ informaciją užsienio valstybei. Vienas iš su tyrimu tariamai susipažinusių asmenų tikino, kad A. Kuranovas dalyvavo hipergarsinio skraidančio aparato „Ajaks“ kūrimo procese ir jo metu bendradarbiavo su mokslininkais iš JAV ir Kinijos.
Kai kurie mokslininkai mirė net nesulaukę teismo
BBC suskaičiavo, kad iki 2024-ųjų vasario Rusijoje buvo suimti mažiausiai 12 mokslininkų, kurie tyrinėjo fizikinius procesus hipergarsinio greičio sąlygomis. Visiems jiems pateikti kaltinimai dėl tėvynės išdavystės.
Rusijos federalinio saugumo tarnyba susidomėjo šios srities mokslininkais po 2018-ųjų – tuomet Vladimiras Putinas pristatė „analogų pasaulyje neturinčią“ rusišką hipergarsinę raketą. Jis pareiškė, kad naujasis ginklas „bus praktiškai nenumušamas“, prigrasino Vakarams ir dėkojo raketos kūrėjams.
Jau netrukus prasidėjo pirmieji mokslininkų areštai. Byla buvo iškelta ir Centrinio mechanikos ir inžinerijos mokslinių tyrimų instituto vyr. specialistui Vladimirui Kudriavcevui – jis taip mirė taip ir nesulaukęs teismo. Tas pats likimas laukė ir to paties instituto Šilumos perdavimo ir aerodinamikos centro direktoriaus Romano Kovaliovo – iš tardymo izoliatoriaus jis buvo paleistas 2022 m. balandį, o jau po kelių savaičių mirė nuo vėžio.
Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus Lazerių fizikos instituto optinių technologijų vienas iš labiausiai patyrusių specialistų Dmitrijus Kolkeris apskritai buvo išvežtas į tardymo izoliatorių tiesiai iš ligoninės su IV stadijos vėžio diagnoze. Jis numirė taip ir neišleistas į laisvę po dviejų dienų.
Bylose ieškoma atpirkimo ožių, tikina advokatas
Rusijos žiniasklaidos kalbintas advokatas Jevgenijus Smirnovas, kuris anksčiau gynė teismuose kaltinamuosius tėvynės išdavyste, įskaitant ir mokslininkus, atskleidė, kad asmeniniuose pokalbiuose saugumo agentai pripažino: areštai vykdomi „esant poreikiui iš viršaus“. Agentai tariamai pripažino asmeniškai teikiantys V. Putinui ataskaitas apie iškeltas bylas rusų mokslininkams.
Saugumiečių tikslas – pademonstruoti, kad rusų raketų paslaptis medžioja šnipai, aiškino J. Smirnovas: „Nuraminti jį (Putiną), parodyti, kad rusų raketos – geriausios ir jas bandoma pavogti“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad faktiškai visos mokslininkams iškeltos baudžiamosios bylos dėl valstybės išdavystės vystėsi vienodai: saugumiečiai ateidavo į mokslo įstaigas ir knisosi po paskutinių 10-15 metų tarptautinių projektų dokumentus, kad turėtų prie ko prisikabinti. „Užduotis buvo ne rasti kaltuosius, o kiekviename institute pasodinti po porą žmonių“, – tvirtino advokatas.
Teisiamųjų artimieji ir kolegos taip pat pakraupę dėl tokio valdžios elgesio. Jų teigimu, Rusijos valdžia pati nuolat skatino bendradarbiauti su užsienio mokslo institutais, publikuoti straipsnius užsienio mokslo leidiniuose ir dalyvauti konferencijose. Dabar bijoma tai daryti dėl staiga atsiradusios perspektyvos tapti „liaudies išdaviku“.
