Šie patarimai pagelbės jums iškęsti pobūvį ir išlikti gyviems. Išmokite taisykles, išbandykite gudrybes ir apmąstykite pasprukimo būdus kol dar turite laiko iki būsimų vakarėlių.
Jei esate netinkamai apsirengęs
Paprastai mintys, ką apsirengti, vargina žmones apie penkias minutes per dieną. Prieš pobūvį šį kankynė trunka penkias valandas. Kartais kvietime nurodyta, kaip apsirengti. Tie nurodymai migloti ar net apgaulingi. Jei parašyta: „Šventinė apranga“,- tai reiškia: „Bus šventė. Apsirenkite.“ „Kasdienė apranga“ – galite vilkėti bet ką, kad ir pižamą. Sudėtingiausia yra „Tvarkinga, bet išradinga“ apranga: nežinia, kur galite patekti – į lėšų rinkimo pokylį, o gal į gėjų paradą.
Kad ir kokie būtų nurodymai, greičiausiai prašausite pro šalį. Atrodysite arogantiškai ir išsipustęs arba murzinas nevėkšla. Belieka sugalvoti pasiaiškinimą. Ką daryti?
Pasiaiškinkite iš kur atvykote
Pasakykite, kad atvažiavote tiesiai iš darbo. Jeigu jūs pernelyg išsipuošęs, turbūt užimate svarbias vadovo pareigas, o jei vilkite nutįsusį megztinį – vadinasi, esate laisvosios profesijos atstovas: esate muzikas, skulptorius, Juozas Erlickas ir pan.
Sugalvokite, kur susiruošėte
Jei žmonės žino, kuo jūs dirbate, geriau pameluokite, kur ruošiatės eiti vėliau: į persirengėlių vakarėlį, pirtį, orientacijos varžybas ar muzikos apdovanojimų teikimą. Jeigu jūs vienintelis vilkite juodą kostiumą ir ryšite varlytę, džiugiai praneškite, kad vėliau rodysite fokusus.
Pasiskųskite sveikata
„Mano gydytojas sako, kad aš linkęs į apopleksiją. Jis perspėjo, kad ryšėdamas kaklaraištį galiu mirti.“ Jeigu jūsų drabužiai puošnesni nei kitų, bandykite šitaip“ „Mano Achilo sausgyslė taip patempta, kad galiu vaikščioti tik avėdama šiuos aukštakulnius, o prie jų derėjo tik ši suknelė“.
Apverskite viską aukštyn kojom
Jeigu visi, išskyrus jus, vilki kostiumus, pavadinkite juos nuobodybėmis ir raginkite atsipalaiduoti. Šaukite: „Nagi, juk šventė!” Apipilkite švarkus gėrimais, stumdykite žmones į baseiną, nuriškite kam nors kaklaraištį ir apsiriškite juo it samurajaus juostele galvą. Žinoma, norint pasinaudoti šiuo patarimu reikia turėti labai daug drąsos apipilti prabangų švarką gėrimais, ar įstumti į baseiną...
Jeigu atvykote be dovanos
Atvažiavęs prie draugo namų, pastebite kitus svečius, nešinus gėlėmis, spalvingais ryšuliais, dovanų maišeliais, buteliais... Jūsų įtarimai pasitvirtina – tai ne šiaip sau vakarėlis. Galbūt netgi jubiliejus. Jūs atrodote kaip idiotas, prastas draugas ir tikras nevykėlis. Ką daryti?
Prisišliekite
Prieikite prie didelę bendrą dovaną nupirkusių žmonių ir pasisiūlykite prisidėti. Labai tikėtina, kad jie norės sumažinti savo išlaidas. Pasirašykite atviruką didelėm raidėm ir keliskart paklauskite šeimininko, kaip patiko dovana. Jeigu yra kelios grupinės dovanos, rinkitės tą, kuri atitinka jūsų pomėgius ir sugebėjimus.Pavyzdžiui, jei esate didis krepšinio gerbėjas, prisišliekite prie dovanojančių bilietus į finalines rungtynes. Tuomet visai įmanoma, kad šeimininkas palaikys jus iniciatoriumi, o ne nevykėliu, pamiršusiu gimtadienį ar kitą progą.
Dovana - siurprizas
Jeigu jokia grupė nesutinka jūsų pridengti, sugalvokite dovaną siurprizą. Tai dovana, kuri lyg ir priklauso prie grupinės, bet yra geresnė tuo , kad jos nebūtina dovanoti čia pat. Pavyzdžiui, jei keli svečiai susimetė teniso raketei, susikurpkite „dovanų kuponą“ nemokamai pirmai teniso pamokai. Tokio pobūdžio dovana atrodys rūpestingai apgalvota ir suplanuota, nors tai, žinoma, netiesa.
Paslaptingasis Kalėdų Senelis
Įsiminkite, ne šiaip Kalėdų senelis, o Paslaptingasis. Reikia tik ką nors sugalvoti, bet ką, ir galima tikėtis gero rezultato. Suvyniokite kelis senus laikraščius. Prikimškite dėžutę sveikuolių arbatos pakelių. Pagriebkite kieno nors pamestą kepurę. Būtinai dalyvaukite, kai dovana bus išvyniota. Garsiai ir ilgai piktinkitės. Pasiūlykite versiją, kas galėtų būti šlykštukas Kalėdų senelis. Žinoma, prieš tai įsitikinkite, ar niekas nematė, jog tai jūs padėjote šią dovaną.
Pasirauskite kišenėje
Gal turite gražų rašiklį? Kišeninį peiliuką? Originalų raktų pakabuką? Jei vilkite naują megztinį ar marškinėlius, drąsiai nusirenkite, pavokite dovanų dėžutę ir štai: jūs – rūpestingumo įsikūnijimas.
Kraštutinė priemonė
Parašykite trumpą iškilmingą raštelį, pranešantį, kad gavėjo vardu išgalvotam labdaros fondui buvo paaukota solidi suma. Tegul jo pavadinimas skamba tragiškai, pavyzdžiui, „Padėkime vaikams“ ar „Sušelpkime benamius“. Išgirdęs bet kokį klausimą, pradėkite kosėti.
Pamiršote vardą?
Jūs užeinate į kambarį, kuriame būriuojasi jūsų bičiuliai ir pradedate sveikintis: „Labas, Akvile. Sveikas, Gyti. Kaip gyvuoji, Antanai?“ Bet štai jūsų žvilgsnis sustoja ties vienu vyruku. Neaukštas, plačiais antakiais, šerpetoto veido... Jūs dirbote su juo aštuonerius metus. Jis augina kates. Velnias. Jūs tikrai turėtumėte prisiminti jo vardą. Ką daryti?
Pravardžiuokite
Sakykite: „vaiki“, „bičiuli“, „mažiuk“, „seni“, „drauguži“, „panele“, „storuliuk“. Svarbiausia – gera vaidyba. Bus įtikinamiau, jei kreipsitės pravarde ir į žmogų, kurio vardą tikrai žinote: pavyzdžiui į žmoną ar į viršininką. Jei šalia nėra tinkamo žmogaus, prieš kreipdamiesi į pamirštąjį, pavadinkit vaikais, bičiuliais ir panelėmis kelis žmones. Todėl kreipinys „seni“ nuskambės draugiškai ir smagiai, lyg toks ir būtų buvęs jūsų sumanymas.
Kaip pasprukti iš pobūvio?
Jums nuobodu. Norite bėgti pas draugus, kur bus smagiau. Vienaip ar kitaip norite pasprukti iš šio durnių laivo. Blogai tik tai, kad „anksčiau“ – neapibrėžtas laikas. Kai norėsite atsisveikinti šeimininkė puls nešti tortą arba pratrūks bambėti: „Mes taip retai matomės...neskambinai pusė metų...“ arba „Gal užbėgai pasiskolinti degtukų?..“ Ką daryti?
Pasiklyskite minioje
Apsižvalgykite ir pabandykite įvertinti vakarėlio mastą, apskaičiuoti muzikos garsumą, svečių kiekį, jų polinkį susiburti ir bendrą girtumo lygį. Ar visi šie rodikliai palankūs, kad būtų galima „pasiklysti minioje“? Kitaip tariant, ar tikėtina, kad net labai pasistengęs svečias gali nerasti šeimininko, padėkoti ir atsisveikinti? Jei taip, prislinkite prie durų, palaukite, kol niekas nematys, ir sprukite.
„Aš dar grįšiu!”
Kai Arnoldas Schwarznegeris „Terminatoriuje“ ištarė šią legendinę frazę apstulbusiam apylinkė kapitonui, šis turėjo liautis klausinėjęs apie keistą robotišką jo elgseną. Pats to nežinodama Arnoldas pravėrė liuką žmonių sąmonėje. Frazė „Aš dar grįšiu...“ nuramina susirinkusiuosius ir leidžia gudruoliui išeiti net neatsisveikinus. Jei patekote į nepavydėtiną padėtį, prisiminkite šią frazę, kad ištrūktumėte pro duris, ir nesirūpinkite – kur einate ar kiek užtruksite, aiškinti nereikės. Tiesiog eikite. Žinokite, kad turite dar dieną ar dvi sugalvoti priežastį, kodėl negrįžote.
Šventės pabaiga
Net jei visai nenorite išeiti anksčiau, gerai apgalvokite išėjimo laiką. Juk nenorite likti paskutinis svečias, vienintelis jau girtos ir keistai atviros šeimininkės klausytojas. Be to, jos užuominos apie „tą gigantišką neplautų indų krūvą“ gali baigtis labai liūdnai. Šventei artėjant prie pabaigos stebėkite, kiek svečių dar liko. Gera taisyklė – išeiti vėliausiai trečiam nuo galo. Neliksite paskutinis, kai visi netikėtai išsibėgios.
Išlaukite
Palaukite, kol mažiau už jus nuovokūs svečiai pakils atsisveikinti, ir stebėkite šeimininkę. Kai jos maldavimai ir nusivylimas virs susitaikymu, paskubėkite pasakyti, kad ir jums jau metas eiti. Ko gero, šeimininkei neužteks energijos įkalbinėti dar ir jus.
