Tauta, jei tikėsime paskelbtais apklausos rezultatais, mano, jog šalies užsienio politika, o konkrečiai atsisakymas (ar neįstengimas) susibičiliauti su Kremliumi, ją skurdina, daro nelaimingą, brangina dujas ir kitaip “ėda gyvenimą”.
“Lietuvos užsienio politiką blogai vertina 53,6 proc. respondentų. Jų nuomone, dėl prastos užsienio politikos mūsų šalis patiria daug ekonominių nuostolių: stringa eksportas, nesulaukiame užsienio investuotojų, o už naftą, dujas ir elektrą mokame brangiau nei kiti.
Užsienio politiką kaip vidutinišką, tik pernelyg atšiaurią Rusijos atžvilgiu, nurodė 21,1 proc. apklausos dalyvių. 14,8 proc. apklaustųjų manė, kad mūsų diplomatai ir politikai pernelyg pataikauja JAV.”
Tokiomis apklausomis besivadovaujantiems politikams, kaip ir apklausų respondentams realybė klastingai pažeria kliūčių. Viena iš jų – Moldova, kuriai naujasis užsienio reikalų ministras žada ypač padėti, kai pagalbos turėtų nereikėti jokios. Šalis, kaip ir Lietuva, nedidukė, be išteklių ir pramonės. Užtat, apklausos respondentų logika remiantis, be galo politiškai išmintinga ir laiminga. Jai su Kremliumi draugauti sekasi geriau, klastingų jankių užgaidų nevykdo, tik štai rezultatai įkvepiantys nedaugelį… Niekingas bendrasis vidaus produktas, eknominis ir politinis neįgalumas… Net ir dalis teritorijos faktiškai okupuota tų, su kuriais pragmatiškai draugaujama.
Audroniui Ažubaliui derėtų pasiskaityti nuorodą ir gerai pagalvoti bei pamedituoti. Juk, vykdant naują generalinę liniją ir tautos valią, o taip pat paraidžiui ir garsiai skiemenuojant įgarsinant instrukcijas iš S. Daukanto a. (kad neištiktų Vygaudo Ušacko likimas), reiktų ir pačiam tikėti, kad viskas suderinama su logika.
Nors, galima ir nederinti, jei užtenka tik tikėti pasirinkto kelio teisingumu. Yra rimta bėda – informacijos gadynėje gali nepavykti paslėpti akivaizdaus fakto, jog mažos buvusios gubernijos vadų retorika ir padlaižiavimo mastai nelabai įtakoja metropolijos ekonominį bei politinį palankumą.
Žmones reiktų kažkaip priversti nepastebėti faktinės ir loginės klaidos. Būdų yra.
Geriausia būtų dažniau skelbti tokias apklausas ir dar dažniau vartoti argumentą ad nauseam, pastiprinant jį kartojančio vado aukštais reitingais ir nuotraukomis (galima naudoti ir plakatus, idant būtų dar įtaigiau). Būtina tiesiog spamo būdu teigti: “Blogai gyvenam todėl, kad pataikaujam jankiams ir pykdome Rusiją”. Kad smegenų plovimas veiktų dar efektyviau, būtina dar labiau sustiprinti rusų kalbos dėstymą vaikams. Pastarąjį būtina intensyviau dėstyti ir ne tame lygyje, kuriame prieinamas koks nors Bulgakovas, o, kaip dabar, tik pasiekiant tą kartelę, kur suprantama Kremliaus kontroliuojamos medijos ta pati giesmė. Taip materialinių nepriteklių nukamuotos tautos makaulytėse tvirčiau veiks argumentas plačiau žinomas anglišku Wishful thinking vardu.
