Rekordiniais tempais augančios būsto paskolų palūkanos nekilnojamojo turto rinkoje sukėlė sumaištį. Žmonės jau ėmė baimintis imti paskolas, todėl ir perkančiųjų būstą akivaizdžiai sumažėjo, rašo „Klaipėda“.
Padidėjo dvigubai
Nors palūkanų augimas pastebimas jau kelerius metus, šiemet jos augo itin sparčiai.
Bankininkai vieningai tvirtino, kad palūkanų augimui didžiausią įtaką turėjo Europos centrinio banko (ECB) sprendimai didinti bazinę palūkanų normą, kuri tiesiogiai veikia palūkanų dydį tarpbankinėje rinkoje.
Bankininkai vieningai tvirtino, kad palūkanų augimui didžiausią įtaką turėjo Europos centrinio banko (ECB) sprendimai didinti bazinę palūkanų normą, kuri tiesiogiai veikia palūkanų dydį tarpbankinėje r
Anot „DnB NORD“ banko Klaipėdos verslo centro vadovės Reginos Šideikienės, per metus šešių mėnesių bazinės palūkanos litais padidėjo nuo 3,6 iki 5,74 proc. o eurais – nuo 3,56 iki 4,75 proc.
„SEB Vilniaus banko“ Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė pateikė dar įspūdingesnius skaičius.
Žmonės, kurie paėmė būsto paskolą eurais, metų pradžioje kartu su banko marža turėjo grąžinti 4,66 proc. dydžio palūkanas. Dabar jos siekia 5,4 proc.
Būstui įsigyti iš banko pasiskolinę litų metų pradžioje turėjo mokėti 4,48 proc. palūkanas, dabar – 6,15 proc.
Pavyzdžiui, jei žmogus 30-iai metų ėmė 200 tūkst. litų paskolą nacionaline valiuta, mėnesio įmoka per pusmetį išaugo 150 litų.
Eurais pigiau
Anot R.Šideikienės, skolintis eurais buvo ir yra pigiau nei litais, nes tai lėmė skirtingi infliacijos lygiai Lietuvoje ir eurozonoje. Taip pat nemažai įtakos turi ir kalbos apie ekonomikos įkaitimą Latvijoje, kurios persiduoda ir Lietuvai bei Estijai.
„Hansabanko“ Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova teigė, kad dar prieš metus bazinės palūkanos eurais ir litais buvo panašios. Tačiau šiuo metu bazinės palūkanos paskoloms litais yra apie 1,4 procentinio punkto didesnės nei paskoloms eurais. Todėl prieš metus 250 tūkst. litų paskolos mėnesio įmoka, nepriklausomai nuo valiutos, kuria buvo skolintasi, sudarė apie 1400 litų. Dabar grąžindamas paskolą litais gyventojas per mėnesį turi mokėti apie 1770, o eurais – apie 1550 litų.
Renkasi fiksuotas palūkanas
Nebeišgalėdami mokėti vis augančių palūkanų, žmonės ryžtasi jas rinktis fiksuotas, o ne kintančias.
Juo labiau, kad kintančios palūkanos jau pralenkė fiksuotas, kurios buvo siūlomos gana neseniai.
„DnB NORD“ banke 2006 metų pabaigoje paimtų būsto paskolų su fiksuota palūkanų norma dalis siekė apie 8 proc., o per šių metų aštuonis mėnesius jau apie 25 proc. imančių paskolas rinkosi fiksuotas palūkanas.
„Fiksuoti palūkanas siūlome tiems klientams, kurie pageidauja užtikrintumo fiksuotam terminui, pavyzdžiui, penkeriems ar dešimčiai metų. Specialistai teigia, kad artimiausiais metais bazinės palūkanų normos neturėtų keistis. Sunku pasakyti, kaip bus kitais metais, gal palūkanos net ir kris, todėl rinktis fiksuotas verta tiems, kurie nepageidauja jokių būsto paskolos įmokų svyravimų“, - patarė Ž.Kovšova.
Grąžinti dar sugeba
Bankininkai tvirtino, jog dar neįmanoma pastebėti žmonių, kuriuos baugina išaugusios palūkanos, elgesio tendencijų. Bankai taip pat dar nesiima drastiškų priemonių, išieškoti iš paskolų negalinčių sumokėti žmonių paskolintų pinigų.
„Spalio pradžios duomenimis, visų šalies bankų būsto paskolų portfelyje pradelstų paskolų dalis sudarė tik 0,58 proc. Tai rodo, kad šių paskolų grąžinimas problemų nekelia“, - tvirtino R.Šideikienė.
Skaudžių problemų išaugusios palūkanos nekelia ir todėl, kad iki šiol būstas Lietuvoje tik brango. Todėl tie, kurie paėmė būsto kreditą prieš kelerius metus, pastebėjo, kad jų įsigyto turto vertė išaugo net kelis kartus. Jei tokiems žmonėms iškiltų laikino mokumo problemų, jiems apsimokėtų būstą parduoti, pinigų užtektų ne tik visiškai atsiskaityti su banku už kreditą, bet dar liktų pradiniam įnašui už senesnės statybos ar mažesnį butą.
Atpigo butai
Nepaisant augančių palūkanų, paskolų suteikimas dar nestringa.
Per 2006 metus būsto paskolų rinka išaugo 54,2 proc – iki 9,9 mlrd. litų. Šių metų rugpjūtį būsto paskolų rinka jau siekė 14 mlrd. litų.
Anot R.Šideikienės, jų banko išduota būsto paskola per metus šalyje vidutiniškai padidėjo 10 proc. - iki 154 tūkst. litų.
Vidutinė būsto paskola Klaipėdoje per metus padidėjo nuo 161 iki 171 tūkst. litų. Žmonės dažniausiai pinigus skolinasi dvidešimčiai metų.
Tačiau jau dabar pastebima, kad nekilnojamojo turto rinkoje pradeda vyrauti štilis.
Anot nekilnojamojo turto bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorės Gitanos Gitenytės, viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo nekilnojamojo turto pirkėjų, gali būti išaugusios paskolų palūkanos.
Esą žmonės bijo imti paskolą, todėl yra nepajėgūs įsigyti nuosavą būstą.
Sumažėjus pirkėjų, kai kurie butai ėmė pigti.
Pavyzdžiui, dar metų pradžioje Klaipėdoje dviejų kambarių buto nebuvo nė verta pradėti ieškoti be 250 tūkst. litų. Dabar tokių butų galima įsigyti ir už 230 tūkst. litų. Senos statybos namuose maždaug 30 tūkst. litų atpigo ir vieno kambario butai.
Palūkanos nebeaugs
„Sunku pasakyti, ar butai ir toliau pigs. Manau, kad kaina dar šiek tiek gali kristi, tačiau tikrai ne drastiškai“, - tikino G.Gitenytė.
Bankininkai taip pat prognozuoja, kad pardavimai nekilnojamo turto rinkoje kitais metais sulėtės.
„Dėl kylančių kainų, dalis besiskolinančiųjų atidžiau vertina savo galimybes ir kai kurie iš jų gali atsisakyti planų skolintis arba nutarti pirkti mažesnį ir pigesnį butą. Įvertinus šiuos faktorius, galima tikėtis, kad kitąmet būsto paskolų rinka ir toliau augs, tačiau ne taip sparčiai kaip iki šiol“, - sakė R.Šideikienė.
Prognozuojama, jog didžiausias palūkanų kilimas jau praeitis ir artimiausiu metu bazinės palūkanų normos nesikeis.
Įmokos dar šiek tiek gali didėti tik tiems, kurie būstui įsigyti pinigų iš banko skolinosi litais.
Virginija Spurytė
