Palyginimui, liepos 1 dieną penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyveno 2415 migrantų, tuomet buvo pranešusi ministerija. Tai reiškia, kad per dvidešimt dienų iš centrų pasišalino daugiau nei devyni šimtai asmenų.
Iš viso Lietuvoje veikia penki užsieniečių registracijos centrai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldūs centrai Rukloje ir Naujininkuose bei Kybartų, Medininkų ir Pabradės centrai po Valstybės sienos apsaugos tarnybos skėčiu.
Kaip aiškina Valstybės sienos apsaugos tarnybos Komunikacijos skyriaus vadovas Rokas Pukinskas, tokios tendencijos regimos dėl to, jog suėjus 12 mėnesių terminui, kai dėl ribojimų pratęsimo migrantams kreipiamasi į teismą, pastarieji vis didesniam skaičiui žmonių priima sprendimus taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą registracijos centre be judėjimo ribojimų. Tai reiškia, kad migrantai įgyja teisę iki 24 valandų išvykti iš centro, tad pasinaudoję tokia galimybe migrantai palieka ne tik centrą, bet ir Lietuvą.
Advokatas Rytis Satkauskas pasakoja, kad legalaus statuso mūsų šalyje neturintys migrantai išvykę į kitą Europos Sąjungos valstybę neįgyja legalaus statuso, tad jeigu būtų pastebėti kitų šalių teisėsaugos institucijų, negalėtų dar kartą teikti prieglobsčio prašymo ir galėtų būti parsiunčiami į Lietuvą pagal Dublino reglamentą. Kadangi daugumos migrantų pirštų atspaudai yra Europos duomenų bazėje, kitos šalys gali greitai identifikuoti, kad asmuo jau buvo teikęs prieglobsčio prašymą Lietuvoje.
Išimtis galėtų būti taikoma tokiais atvejais, jeigu migrantai kitose Europos Sąjungos valstybėse sugebės įrodyti, jog negalėjo Lietuvoje veiksmingai pateikti prieglobsčio prašymo arba kad jis buvo netinkamai nagrinėjamas. Tokiu atveju galima reikalauti, kad prieglobsčio prašymas būtų iš naujo nagrinėjamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
„Pirmiausia egzistuoja galimybė prašyti teismo iš naujo nagrinėti prašymą remiantis tuo, kad jų prieglobsčio prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba nebuvo galimybių jį pateikti. Taip galima anuliuoti tą pateikimo faktą“, – pasakoja R. Satkauskas.
Advokatas taip pat sako, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje migrantai galėtų prašyti nebūti grąžinami į Lietuvą, kadangi apgyvendinimo sąlygos mūsų šalyje gali būti prilyginamos nežmoniškam elgesiui. Bandydami tai įrodyti migrantai galėtų remtis neseniai pristatyta „Amnesty International“ ataskaita, kurioje pabrėžiama, jog migrantai Lietuvos užsieniečių registracijos centruose patiria institucinį rasizmą, smurtą, yra laikomi nežmoniškomis sąlygomis, kankinami, patiria rimtų žmogaus teisių pažeidimų tikintis, kad jie neva savanoriškai grįš į savo šalis, iš kurių atvyko.
Europos Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Europos Sąjungos teisei prieštarauja migrantų atstūmimas nuo sienos, tai yra Lietuvos praktika nepriimti prieglobsčio prašymų iš asmenų, kurie neteisėtai kerta sieną. Tas pats pasakyta ir apie nelegaliai sieną kirtusių migrantų sulaikymą.
Kaip žinoma, praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą pateko apie 4,2 tūkst. migrantų iš Artimųjų Rytų. Lietuvos institucijos tai traktavo kaip hibridinę Aliaksandro Lukašenkos režimo ataką, nes migrantams buvo lengvatine tvarka išduodamos vizos į Baltarusiją, o režimo pareigūnai nukreipdavo žmones per sieną į Lietuvą, Lenkiją, Latviją. Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba įgijo teisę neįleisti migrantų į Lietuvą, o tai yra šių asmenų atstūmimas nuo sienos į Baltarusiją.
Reaguodama į padėtį Lietuva pradėjo ties siena su Baltarusija statyti fizinį barjerą ir koncertinos užtvarą, siena yra dengiama stebėjimo sistemomis, kurios padeda pasieniečiams stebėti judėjimą.
