Visgi jis teigia, kad pastarųjų dienų išaugusių bandančiųjų kirsti sieną skaičių kol kas negalima laikyti ilgalaike tendencija.
„Iš dviejų parų statistikos tendencijos ypatingos šiai minutei nematome, tačiau turėjome keletą pasitarimų, į ką turime atkreipti dėmesį“, – BNS antradienį sakė V. Dmitrijevas.
Sekmadienį pasieniečiai apgręžė 81 migrantą – daugiausiai šiemet. Pirmadienį buvo apgręžti dar 69 užsieniečiai.
„Migrantus, žinoma, stabdo fizinis barjeras, bet žinant sienos specifiką, yra neuždengtų vietų, kur tam nėra palankių gamtinių sąlygų, arba kur tam dar trūksta laiko“, – kalbėjo viceminitras.
„Ten ir vyksta bandymai kirsti sieną, tos vietos pasieniečiams yra žinomos ir pasieniečiai reaguoja“, – pridūrė jis.
Naujausiais duomenimis, ties Lietuvos pasieniu su Baltarusija jau yra nutiesta 450 kilometrų tvoros bei 350 kilometrų vadinamosios koncertinos barjero. Tiesiant fizinį barjerą, atlikta 90 proc. darbų, iki metų pabaigos turėtų būti baigtos įrenginėti ir modernios sienos stebėjimo sistemos.
Iš viso Lietuvos siena su Baltarusija siekia beveik 700 kilometrų.
Anot V. Dmitrijevo, bandymų neteisėtai patekti į sieną statistiką pučia tų pačių migrantų bandymai patekti į šalį kelis kartus.
Pasak jo, pareigūnai turi indikacijų, kad pastaruoju metu migrantai Baltarusiją pasiekia per Rusiją. Keičiasi ir jų kilmės valstybės – didesnė dalis neteisėtų migrantų yra iš tokių šalių kaip Afganistanas ar Sirija.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista per 10,7 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti mėgino ne vieną kartą.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva kaltina Baltarusiją suorganizavus prieš metus kilusį migrantų antplūdį ir vadina tai Minsko režimo hibridine ataka.