Šiemet miškų urėdijos įpareigotos iš miško kirtimo atliekų gaminti skiedras ir parduoti jas biokuro biržoje. Tikimasi, kad nauji rinkos dalyviai padidins konkurenciją ir padės pažaboti monopolizmą augančioje biokuro rinkoje.
Vida Tavorienė
Aplinkos ministras žada, kad dėl to turėtų atpigti ir šiluma vartotojams. Tačiau šiemet iš valstybinių miškų suplanuotų pagaminti skiedrų kiekis toks mažas, kad vargu ar tai labai paveiks biokuro ir šilumos kainą. Urėdijos turėtų pagaminti vos 1–2 proc. biokuro.
Nuomos paslaugas
Visos šalies urėdijos šiemet turi papildomų rūpesčių. Joms pavesta aktyviau dalyvauti biokuro gamyboje. Iki šiol urėdijos tik prekiavo miško kirtimo atliekomis, o nuo šių metų privalės gaminti skiedras. „Skiedrų gamyba mums –naujovė. Savo technikos neturime, tad pirksime kirtimo atliekų smulkinimo ir transportavimo paslaugas. Jau turime vieną pasiūlymą. Jei jis atitiks reikalavimus, sudarysime sutartį“, – sakė Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo pareigas einantis Vaclovas Šiūšis.
Ir kitos urėdijos neturi reikiamos skiedrų gamybos technikos bei skiedroms transportuoti tinkamų mašinų, todėl pirks šias paslaugas. „Malimo įranga ir transportavimo priemonės kainuotų apie 2 mln. litų. Rizikinga į tai investuoti, kol nežinome, kokia bus paklausa. Matysime, kaip seksis biokuro biržoje, tada ir nuspręsime“, – samprotavo V.Šiūšis.
Keturios šalies urėdijos jau yra apsisprendusios pirkti skiedrų gamybos techniką ir skiedrovežius. Jos tikisi paramos iš Klimato kaitos specialiosios programos, pagal kurią pateikė paraiškas. Kiekvienai urėdijai nustatyta, kiek šiemet turės pagaminti skiedrų. Panevėžio urėdijos norma – 3 200 kubinių metrų skiedrų. Pasak generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos, visose urėdijose rezervuota 50–60 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų biokuro gamybai. Tai sudaro apie 5–7 proc. urėdijų parduodamos malkinės medienos ir kirtimo atliekų kiekio.
Lašas jūroje
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žadėjo, kad dėl to, jog urėdijos dalyvaus biokuro gamyboje, bus užtikrinta konkurencinga kaina ir stambūs biokuro gamintojai negalės diktuoti savo sąlygų. Dėl to turėtų atpigti ir šiluma vartotojams.
Tačiau šiemet urėdijoms nustatytas pagaminti skiedrų kiekis toks mažas, kad vargu ar tai labai paveiks biokuro rinką. Urėdijos turėtų pagaminti vos 1–2 proc. biokuro.
„Šiuo metu biokuro katilinėse sunaudojama apie 3 mln. kubinių metrų biokuro. Tad urėdijų suplanuotas pagaminti skiedrų kiekis tebus lašas jūroje“, – sutiko G.Visalga, pabrėžęs, kad valstybinių miškų panaudojimo biokuro gamybai įtaka labiau bus matoma ateityje. Anot jo, priklausomai nuo skiedrų paklausos biržoje, kitais metais urėdijos gali padidinti biokuro gamybos apimtis. Pagal aplinkos ministro patvirtintą miško kirtimo apimtį 2014–2018 m. valstybinius miškus valdančios urėdijos kasmet privalo pagaminti apie 300 tūkst. kubinių metrų kirtimo atliekų. Dalis jų parduodama pagal ilgalaikes sutartis, dalis – pagal pusmečio susitarimus. Išaugus biokuro paklausai, daugiau kirtimo atliekų bus rezervuota skiedrų gamybai.
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas pastebėjo, kad teoriškai kirtimo atliekų potencialas miškuose yra didesnis – iki 500 tūkst. kubinių metrų. Tačiau ne visą jį galima panaudoti. G.Visalga pabrėžė, kad iš nederlingų augaviečių negalima paimti visų kirtimo atliekų, kad nebūtų pažeista ekosistema. Tokiuose miškuose atliekų paliekama augaviečių derlingumui didinti.
Įpareigojimą gaminti biokurą su atodūsiu vertino vadovai tų urėdijų, kuriose yra daug šlapių augaviečių. Šių urėdijų miškininkai skundžiasi, kad daug kirtimo atliekų tenka suguldyti po mašinų ratais, norint iš miško išvežti medieną. „Nepaklojus šakų po ratais, iš šlapių miškų medienos neįmanoma išvežti. Kiek kirtimo atliekų sunaudojama šioms reikmėms, priklauso nuo oro sąlygų. Kai bus drėgna, daugiau šakų suguls po ratais, mažiau liks biokurui“, – aiškino V.Šiūšis.
Stinga konkurencijos
Dėl naujų biokuro rinkos dalyvių yra sunerimę privatūs biokuro gamintojai. „Valstybinės miškų urėdijos yra žaliavos išteklių valdytojos. Tad joms tapus ir biokuro gamintojomis, svarbu nepažeisti sąžiningos konkurencijos principų. Jei jų bus laikomasi, įtaka rinkai bus teigiama. Mes kreipiamės į Aplinkos ministeriją ir Generalinę miškų urėdiją, kad būtų paaiškinta, kokiais principais vadovaujantis miškų urėdijos dalyvaus biokuro rinkoje“, – privačių biokuro gamintojų susirūpinimą išsakė Biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.
Aplinkos viceministras Almantas Petkus pabrėžė, kad verslo įmonių nuogąstavimai nepagrįsti. „Kaip tik dabar biokuro rinkoje trūksta konkurencijos. Apie tai yra pasisakiusi Konkurencijos taryba, viešojoje erdvėje taip pat daug kalbama apie tai. Tad urėdijų, kaip naujų rinkos dalyvių, vaidmuo – paskatinti konkurenciją“, – dėstė aplinkos viceministras. Anot jo, skiedrų gamyba – naujovė urėdijoms, todėl šiemet jų gamybos apimtys nebus didelės. „Šių metų rezultatai parodys, kiek reikės padidinti biokuro gamybą. Urėdijos gali pigiausiai pagaminti biokuro, tad ir šilumos vartotojai tai turėtų pajusti“, – įsitikinęs A.Petkus.
Neepizodinis vaidmuo
Miško urėdijos pagamintas skiedras pardavinės biokuro biržoje. Anot 2012 m. veikti pradėjusios Lietuvos energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinės direktorės Lauros Žalaitės, urėdijų įtraukimo į biržą įtaka biokuro rinkai priklausys nuo to, ar jos aktyviai dalyvaus biržoje ir kokią prekybos strategiją pasirinks. Ji įsitikinusi, kad daugiausia naudos būtų, jei urėdijoms tektų paskutinės vilties tiekėjų ar rinkos stabilizatorių vaidmuo – kad jos užtikrintų biokuro pasiūlą tada, kai biokuro pristigtų dėl ekstremalių sąlygų ar nepagrįstai išaugtų biokuro kainos. Dėl tokio urėdijų dalyvavimo biokuro prekyboje padidėtų pasitikėjimas šiame sektoriuje. O tai suteiktų daugiau galimybių rinkoje smulkiems gamintojams.
„Šilumos tiekimo įmonės, žinodamos, kad, staiga pristigus biokuro, jo galės įsigyti biržoje, nebijos teikti užsakymų smulkiems biokuro gamintojams. Paprastai jų galimybės prireikus padidinti gamybą yra ribotos. Tad tokiais atvejais urėdijų dalyvavimas prekyboje būtų naudingas mažesniems rinkos dalyviams ir paskatintų konkurenciją. O tai būtų palanku ir šilumos gamintojams, ir šilumos vartotojams“, – aiškino L.Žalaitė.
Aplinkos viceministras užtikrino, kad miškų urėdijoms numatytas neepizodinis vaidmuo biokuro rinkoje. „Žinoma, efektyviausia veikla ta, kuri yra pastovi, o ne epizodinė. Todėl urėdijos pagamintas skiedras turėtų pardavinėti ne tik kritiniais atvejais, kai staiga pristingama biokuro. Jos privalo turėti metinius biokuro gamybos planus“, – sakė A.Petkus.
Daugiau biokuro pirks biržoje
„Baltpool“ vadovė pastebėjo, kad dauguma šilumos tiekimo įmonių 2013–2014 m. šildymo sezonui jau yra apsirūpinusios biokuru. Tad tikėtina, kad pirmą ketvirtį miškų urėdijų dalyvavimas biržoje nebus aktyvus. Daugiau sandorių, tikėtina, bus vasaros pradžioje, t. y. tada, kai bus sudaromi sandoriai dėl biokuro tiekimo kitam šildymo sezonui. Prekyba biokuro biržoje šiemet turėtų būti aktyvesnė. Mat pagal Energijos išteklių įstatymą šiemet šilumos tiekimo įmonės dešimtadalį biokuro turės įsigyti biokuro biržoje, o kitais metais – trečdalį. 2016 m. biržoje bus privalu įsigyti pusę sunaudojamo biokuro.
„Baltpool“ duomenimis, šiuo metu biržoje veikia 48 biokuro rinkos bendrovės. 35 dalyviai yra biokuro pardavėjai. Biokuro biržoje per paskutinį pernai metų ketvirtį buvo registruota 30 sandorių, kurių bendra apyvarta – 2,713 mln. litų. Per tris mėnesius buvo sudaryti ne tik savaitės ar mėnesio, bet ir ketvirčio trukmės biokuro tiekimo sandoriai. Šiemet biržoje jau įvyko du aukcionai, kurių metu buvo parduota 150 tonų naftos ekvivalento (tne) vidutinės kokybės biokuro. Vidutinė biokuro kaina svyravo nuo 687,5 lito iki 722 litų už tne.
Biokurą bent iš dalies naudoja daugiau nei 40 miestų šilumos tinklų įmonės, o 26 miestuose iš biokuro pagaminama daugiau kaip 50 proc. šilumos. Šalies šilumos ūkiui skyrus daugiau struktūrinės paramos, šiemet ir kitąmet bus įgyvendinta 16 biokuro katilinių modernizavimo ir statybos projektų.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija skelbia, kad per metus centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo vidutiniškai 9,7 proc. 2013 m. lapkritį, palyginti su lapkričiu užpernai, gamtinės dujos atpigo 10,4 proc. O biokuras per metus (2012 m. lapkritis / 2013 m. lapkritis) atpigo 12 proc.
Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje skiriasi beveik perpus. 2014 m. sausį mažiausia centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo Utenoje (17,46 ct už kWh), o didžiausia – Nemenčinėje (33,81 ct už kWh).
Komentaras
Auga biokuro paklausa
Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas
Biokuro paklausa auga, tad urėdijų indėlis bus teigiamas. Urėdijos turi žaliavos išteklių, darbo jėgos ir įrangos, tad natūralu, kad ir jos dalyvaus biokuro gamyboje. Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse dabar sukūrenama apie trečdalis biokuro. Planuojama, kad per artimiausius dvejus metus biokuro dalis išaugs iki 50 proc. Numatyta įrengti naujas ir modernizuoti senas katilines. O 2020 m. jau apie 80 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos turėtų būti pagaminama iš biokuro. Tada ir šilumos kaina visuose miestuose turėtų daugmaž susilyginti. Tokia yra skandinavų patirtis.
Anksčiau kalbėta, kad biokuro neužteks, nors Lietuvoje biomasės ištekliai du kartus didesni, nei dabar naudojama šilumos ūkyje. Gąsdinama, kad biokuras brangs. Jei ir brangs, jis bus daug pigesnis už gamtines dujas. Praėjusių metų gruodį biokuras buvo 80 litų už tne pigesnis nei 2012 m. gruodį. Tiesa, biokuro kaina krito ir todėl, kad jo pasiūla buvo didesnė už šilumos tiekimo įmonių galimybes kūrenti biokurą.
Dar vienas biomasės šaltinis, kuris Lietuvoje nepanaudojamas, – komunalinės atliekos. Danai per metus sukūrena 2,5 mln. tonų komunalinių atliekų. Lietuvoje tokių atliekų per metus susidaro apie 1,3 mln. tonų. Pernai Klaipėdoje pastatyta pirmoji jėgainė, kurioje deginamos komunalinės atliekos.
