Kaip konstatuoja Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, deja, neišeitų sakyti, kad greitu metu sulauksime stebuklingos tabletės nuo COVID-19.
„Manau, labiau tiesa yra tai, kad farmacijos pramonė entuziastingai tiek kuria naujus vaistus šiai ligai, tiek pritaiko senus ieškodami naujų galimybių, kaip gydyti pacientus – nuo lengviausių stadijų, kai gydomasi namie, iki sunkiausių būklių, kai jie jau yra intubuojami ir ventiliuojami.
Taigi kad sulauksime stebuklingos tabletės, kuri pagydys žmogų, deja, taip nebus. Tačiau yra tai, kas, žinoma, kad veikia, – tai yra kaukės, rankų plovimas, dezinfekcija ir skiepai. O visa kita, deja, dar yra nepatvirtinta“, – kalbėjo specialistė.
Profilaktinis vaistas po aukštos rizikos kontakto
Paklausta, ar tikrai nebus tokio vaisto, kurį būtų galima vartoti po aukštos rizikos kontakto, pašnekovė pažymėjo, kad tai ne toks paprastas dalykas.
„Visų pirma, pagrindinė profilaktikos priemonė yra vakcinos. Taip, geras yra pasakymas „aukštos rizikos kontaktas“, kad po jo būtų galima išgerti kažkokią tabletę. Idėja gera, tačiau tam, kad nustatytume, kada jau reikia tabletės, ji turėtų būti pakankamai saugi. O tokį klinikinį tyrimą dėl įvairiausių aplinkybių būtų sudėtinga atlikti, užtruktų, kol jį turėtume“, – pastebėjo S. Stankevičiūtė.
Paklausta, ar tokiam profilaktiniam vartojimui netiktų jau dabar naudojami monokloniniai antikūnai, gydytoja klinikinė farmakologė patikslino, kad jie gali būti skiriami ne visiems.
„Monokloniniai antikūnai yra galimi tiems pacientams, kurie turėjo kontaktą ir turi rizikos veiksnių susirgti sunkiai. Pavyzdžiui, kai žinoma, kad žmogus serga kažkokia liga, kuri riboja imuniteto po skiepų susidarymą. Bet jei vertintume pilną informaciją, jie yra skiriami tada, kai pacientas jau turi kažkokių simptomų, ne tada, kai sveikas žmogus turėjo kontaktą ir jam reikia izoliuotis“, – pastebėjo ji.
Įrodymai dėl dabar naudojamų vaistų nevienareikšmiai
Pašnekovė priminė, kad šiuo metu jau yra naudojamos kelios vaistų nuo COVID-19 grupės – tai tiek antikūnai, per burną vartojami vaistai ir imuninę sistemą veikiantys preparatai.
Kaip ir monokloniniai antikūnai, prie vadinamųjų profilaktinių priemonių būtų priskiriama ir COVID-19 liga persirgusiųjų plazma. „Bet vėlgi tyrimų duomenys yra labai prieštaringi – ramiai jaustis, kad tai padės po tos ekspozicijos rizikos grupėje, irgi negalime“, – sakė gydytoja.
Visi kiti preparatai, kuriuos naudoja gydytojai, skirti pacientams, kurie jau yra gydomi ligoninėje, serga vidutinio sunkumo ir sunkia COVID-19 liga. Taip pat – ir siekiant slopinti imuninės sistemos reakciją į COVID-19, kad žmogaus organizmas „neįsibanguotų“ į citokinų audrą.
„Čia naudojami ir remdesiviras, ir deksametazonas, ir tocilizumabas, kiti interleukino inhibitoriai ir t.t. Bet vėlgi įrodymai dėl šių preparatų nėra vienareikšmiški arba kartais jie nebūtinai padeda.
Tuo metu namuose sergantiems pacientams, kurie karščiuoja, galbūt kosėja ar tiesiog prastai jaučiasi, kol kas yra tik simptominis gydymas – karščiavimo slopinimo priemonės, daug skysčių, kosulį veikiantys, galbūt atsikosėjimą lengvinantys vaistai ir panašiai“, – vardijo S. Stankevičiūtė.
Nerimas dėl taip laukiamo vaisto
Paklausta, ką mananti apie agentūrų ką tik pradėtą JAV bendrovės „Merck“ sukurto geriamojo, daug vilčių teikiančio vaisto nuo COVID-19, molnupiraviro, vertinimą, gydytoja klinikinė farmakologė sutiko, kad tai – džiugi žinia. Tačiau kartu ji neslėpė ir šiokio tokio nerimo.
„Šis preparatas turi potencialą, nes tarpinė klinikinio tyrimo duomenų analizė parodė, kad vienoje iš tiriamųjų grupių pusė pacientų jautėsi reikšmingai geriau. Tiesa, vertinant rezultatus iš pradžių nėra aišku, ar tai placebo grupė, ar gavusioji išbandomą preparatą.
Po tokių rezultatų duomenų stebėsenos komitetas pasakė, kad yra neetiška tęsti tyrimą, nes akivaizdu, kad matomas aiškus poveikis ir reikia tyrimą stabdyti. Tada paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie gavo tiriamąjį preparatą ir buvo tie, kurie sirgo mažiau. Taigi šie duomenys ir buvo pateikti tiek JAV Vaistų agentūrai, tiek Europos vaistų agentūrai ir jie bus vertinami. Bent Europoje sprendžiama greičiausiai dėl to, ar bus suteikta sąlyginė registracija“, – komentavo S. Stankevičiūtė.
Visgi jai nerimą kėlė, kokį efektą vaistas galėtų duoti realybėje.
„Šiuo metu tas vaistas skiriamas 5 dienas ir jį reikia vartoti 8 2 kartus per parą. Realiame gyvenime, ypač kai turime vaisto vartojimą per burną ir jį reikia vartoti taip dažnai ir pakankamai ilgai, tai reikia prisiminti, kad dažnai mūsų pacientai linkę „nusukti“ paskutines tabletes.
Šis vaistas yra antivirusinis, bet jam kaip antibiotikams būdinga, kad nesuvartojus reikiamo kurso vystosi atsparumas. Taigi ir čia nebaigus gydymo gali vystytis atsparumas virusui. Tai bent aš asmeniškai džiaugiuosi, bet ir su nerimu žiūriu į šį preparatą ir kuo gali viskas baigtis“, – pažymėjo gydytoja.
Purškalas nuo COVID-19 kelia abejonių
Dar kiti profilaktikai naudojami preparatai – purškalai nuo COVID-19 į nosį. Neseniai toks estų mokslininkų sukurtas produktas atsidūrė ir Lietuvos vaistinėse. Visgi S. Stankevičiūtė ragino aklai nepulti naudoti tokių priemonių.
„Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas tai per preparatai. Kiek teko domėtis, šis purškalas ne vaistas, o medicinos pagalbos priemonė su karvių priešpienio baltymais. Vadinasi, tas preparatas nėra registruotas ir ištirtas kaip vaistas, todėl jam ir nereikia recepto.
Taigi mes nežinome ir jo veikimo mechanizmo, neturime įrodymų populiacijoje, kad jis tikrai apsaugo. Kitaip sakant, jo saugumas nėra patikrintas tokiu požiūriu kaip tikrinami vaistai ar vakcinos. Todėl tai, kad pardavimai yra milžiniški, jį šluoja iš vaistinių, bent man asmeniškai kelia milžinišką nuostabą“, – komentavo specialistė.
Ji pridūrė, kad teko su kolegomis domėtis, kad karvės priešpienio baltymus purškiant į nosį jie iš viršutinių kvėpavimo takų gali patekti į apatinius ir, neaišku, kokį turėti poveikį.
„Man nesuvokiama, kaip galima taip neatsakingai elgtis. Jau geriau žmogus eteriniu aliejumi pasiteptų panosę, jei jam nėra alergiškas. Tam, kad vaistas atsirastų rinkoje, jis turi praeiti labai daug įvairiausių kokybinės ir neklinikinių, po to – klinikinių tyrimų, kad parodytų veikimą. O čia turime neaišku kokį purškalą ir tuo džiaugiamės“, – komentavo S. Stankevičiūtė.
