Neaiški turtų kilmė ir mįslingi biografijos labirintai - tai ne lietuviškojo Džeimso Bondo paslaptys, o vieno svarbiausių Lietuvos valstybės pareigūnų, griežčiausiai kiekvieno šalies piliečio pajamas skaičiuojančios Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko sėkmės receptas, rašo „Lietuvos žinios“.
Kiekvienos valstybės viena pamatinių institucijų - mokesčių inspekcija, kurios vadovai išsiskiria krištoline reputacija, reiklumu sau ir kitiems, todėl kelia baimę paprastiems mirtingiesiems, anaiptol ne nusikaltėliams. Tačiau Lietuvoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įvaranti baimės ne vienam šalies piliečiui ir įmonei, priskaičiuojanti milžiniškas baudas už menkiausią buhalterinę klaidą, visai neatrodo baisi jos vadovams.
Iš mokesčių mokėtojų reikalaudami skrupulingo pajamų ir išlaidų skaičiavimo, stebėdami, kad būtų griežtai laikomasi įstatymų, jie sau nėra tokie reiklūs. Vakarų šalyse mokesčių inspektoriai skrupulingai tikrina visų stebuklingai praturtėjusių piliečių, ypač politikų ir valstybės pareigūnų, pajamų deklaracijas, o Lietuvoje net patiems mokesčių inspekcijos vadams nereikia visuomenei paaiškinti, kokie aitvarai jiems sunešė turtus.
LŽ prieš metus rašė apie VMI viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko stebuklingą praturtėjimą ir verslo interesus, tačiau ši informacija sudomino tik skaitytojus, o ne VMI kontroliuojančias institucijas. Tad nenuostabu, jog Trečekauskų šeimos verslas per tuos metus dar labiau įsisuko, įtraukdamas ir S.Trečekausko pavaldinius.
Milijonai per aštuonerius metus
Paprastas darbininkas, ugniagesys, barmenas, bufetininkas, vairuotojas ir kelių milijonų litų vertės turtą valdantis VMI viršininko pavaduotojas S.Trečekauskas - vienas ir tas pats asmuo.
2000-aisiais būdamas Lietuvos centro sąjungos kandidatas į Klaipėdos savivaldybę, S.Trečekauskas deklaracijoje nurodė, kad dirba konsultantu teisės klausimais AB „Senoji Baltija“. Ši nedidelė uostamiestyje veikianti žvejybos įmonė, tuo metu paskendusi bylose ir skolose, nesugebėjusi atsiskaityti su darbuotojais ir sumokėti jiems atlyginimų, savo konsultantui ne kažin kiek mokėjo už patarimus. 2000-aisiais metais jis deklaravo gavęs 4247 litus pajamų, sumokėjęs 1752 litus mokesčių. S.Trečekauskas nurodė, kad jo turtas ir lėšos 1999 metų pabaigoje sudarė 251 018 litų. Galima spėti, kad tiek tuometinėmis kainomis kainavo namas ar jo dalis uostamiestyje.
O dabar pažvelkime į 2008 metų S.Trečekausko deklaraciją.
Žemės, miško, sodo sklypų, vandens telkinių jis jau nurodo turintis septynis, visi Klaipėdoje. Gyvenamųjų namų ar sodo namelių - du, taip pat Klaipėdoje. Butą daugiabutyje - vieną, bet Vilniuje.
Statybų manija
LŽ išsiaiškino, kad S.Trečekauskui ir jo žmonai Aurelijai uostamiestyje ir pajūryje priklauso kelių milijonų vertės turtas. Penkių žemės sklypų pajūryje, naujųjų lietuvių dievinamoje vietoje tarp Karklės ir Palangos, bendras plotas siekia 30 hektarų. Valstybė juos įkainojo 2 mln. litų - tai nemaža suma. O jeigu Trečekauskams pavyktų gauti leidimus naujų namų statybai, sklypų kaina išaugtų keliasdešimt kartų.
Statybų leidimais S.Trečekauskas pastaruosius keletą metų ir rūpinasi, nevengdamas skandalų, gausiai aprašytų spaudoje. Nors iš konsultanto jis ūgtelėjo iki VMI viršininko pavaduotojo, interesas liko tas pats: bet kokia kaina gauti leidimus statyti namus jam ir žmonai Aurelijai priklausančiuose žemės sklypuose Pajūrio regioniniame parke. Ten, kur statyti draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Apskrities dosnumas
Penki sklypai pajūryje Trečekauskams atiteko 2000-2001 metais - kaip tik tuo metu, kai S.Trečekauskas konsultavo sunkiai išgyvenančią, tačiau vertingo turto uostamiestyje turėjusią buvusią valstybinę įmonę „Senoji Baltija“. Klaipėdos apskričiai tada vadovavo Laisvūnas Kavaliauskas, po kelių mėnesių jį pakeitė Virginija Lukošienė. Šiedu apskrities viršininkai, dosniai daliję sklypus pajūryje iš kitur atsikėlusiems ar nuosavybės teises nusipirkusiems piliečiams, nesugebėję žemės sugrąžinti tikriesiems Karklės gyventojams, vėliau atsidūrė teisėsaugos akiratyje. STT apskrities veikla susidomėjo tik po kelerių metų, kai žurnalistai paskelbė, kaip skandalingasis teisininkas Artūras Žičkus į pajūrį atsikėlė senelio turėtas žemes ir nerealiai pigiai pardavė sklypą tuometiniam Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Stanislovui Stulpinui.
STT nurodymu patikrinę sklypų skirstymą pajūryje, Nacionalinės žemės tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistai nustatė, kad valstybei buvo padaryta didžiulė žala, neteisėtai užvaldyta daugiau nei 170 hektarų pajūrio žemių, didžioji jų dalis - Girkalių kadastro vietovėje, kurioje yra Karklė ir itin vertingas Šaipių kraštovaizdžio draustinis bei Plazės rezervatas.
S.Trečekausko ir jo žmonos sklypai - kaip tik Girkalių kadastrinėje vietovėje. Bet jiems nebaisus 2003 metais STT pradėtas tyrimas. Garsi byla netrukus iš baudžiamosios virto civiline, buvę Klaipėdos apskrities viršininkai V.Lukošienė ir L.Kavaliauskas bylose tėra liudytojai, o sklypų savininkams apskritai nereiškiama jokių pretenzijų.
Aurelijai Trečekauskienei Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo Šarūno Reikalo 2000 metų gruodžio 15 dienos įsakymu atkurtos nuosavybės teisės į 11,09 ha žemės skiriant 12,8 ha pajūryje. Vienas 9,8 ha ploto sklypas atmatuotas Karklėje, kitas - 2,7 ha - Šaipių kraštovaizdžio draustinyje.
Nenuskriaudė apskritis ir S.Trečekausko motinos Teresės Aldonos Trečekauskienės. Jos turėta nuosavybės teisė į 10,5 ha žemės buvo atkurta idealiai: V.Lukošienės įsakymu 2001 metų vasario 13 dieną moteris vietoj 10,5 ha atgavo 17,8 ha žemės Karklės ir Šaipių kaimuose, Klaipėdos rajone. Nuo sklypų iki jūros - ne daugiau nei puskilometris, o aplink unikalaus grožio Šaipių kraštovaizdžio draustinis.
Atgavusi žemę, motina ją 2002 metais padovanojo sūnui Sauliui - iš viso tris sklypus: 9,8 ha Karklėje, stebuklingai atsidūrusius A.Trečekauskienės sklypo kaimynystėje, 7 ha pačioje Šaipių draustinio širdyje prie Plazės ežero, ir dar 1,1 ha Šaipių draustinyje.
Kova su R.Baškyte
Nors ir žinodami, kad jų žemė - draustinyje, kur naujų statybų būti negali, Trečekauskai 2004 metais pradėjo rūpintis statybomis viename iš A.Trečekauskienei priklausančių sklypų. Tačiau šį kartą Trečekauskai susidūrė su mažiau įkalbamais pareigūnais nei Klaipėdos apskrities. 2004 metais Klaipėdos rajono savivaldybė atsisakė išduoti planavimo sąlygas, tokios pat pozicijos laikėsi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos.
Tada A.Trečekauskienė kreipėsi į teismą su kelių dešimčių milijonų litų ieškiniu, iš valstybės institucijų reikalaudama priteisti jai kompensaciją už neva patirtą žalą dėl neįgyvendintų lūkesčių. „Tai vienintelis atvejis, kai buvo bandoma išsireikalauti, išsiieškoti tokių didelių sumų, - sakė ne vieną bylą teismuose laimėjusi VSTT vadovė Rūta Baškytė. - Protu nesuvokiama ieškinio suma. Nė ten žemė tiek kainuoja... Logiškai mąstant, sklypo savininkas galėtų reikalauti žalos kompensavimo, jeigu būtų padaryti kažkokie valstybinių institucijų veiksmai, o vėliau tektų nugriauti jau pastatytus pastatus. O dabar iš piršto laužti skaičiai. Bet kas gali pasvajoti, kiek gautų naudos iš kokios nors veiklos, tačiau žemės savininkai, įsigydami sklypus regioniniame parke, pasirašydami sutiko su parkui taikomais žemės naudojimo apribojimais.“
Nedaug kas žino, kad A.Trečekauskienė bylą pralaimėjo. Galutinį sprendimą 2006 metų liepos 14 dieną priėmė Vyriausiasis administracinis teismas. Jis konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas skundą dėl žalos priteisimo šioje byloje, priėmė teisingą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.
Antras raundas
Pralaimėję vieną bylą, Trečekauskai iš karto pradėjo antrą. Ne tam jie įsigijo sklypų Pajūrio regioniniame parke, kad juose paukščiai perėtų ir pievos žydėtų. Buvo imtasi žygių, kad atsirastų įrodymų, neva šiame sklype anksčiau stovėjo sodyba, nes statybos regioniniuose parkuose leidžiamos tik tuo atveju, jei toje vietoje ir anksčiau būta sodybos.
A.Trečekauskienė, taip pat dirbanti mokesčių inspekcijoje, ketina savo 2,7 ha sklype pasistatyti kaimo turizmo sodybą, gyvenamąjį namą, vasaros svečių namą, pirtį, jaują, klojimą ir pagalbinius ūkio statinius. Ji netruko surasti įrodymų, neva patvirtinančių, jog sklype yra buvusios dvi stambių ūkininkų sodybos, turėjusios po 4-5 namus. Šiuos faktus dokumentaliai patvirtino Klaipėdos antstolis Aleksandras Selezniovas. Ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, patikėjęs antstolio raštais, priėmė A.Trečekauskienei palankų sprendimą.
Ar teisėjai žinojo, kad antstolio A.Selezniovo dokumentu verta suabejoti, nes jį su A.Trečekauskiene sieja bendras turtas. 2007 metų gegužės 15 dieną A.Selezniovas ir Santa Selezniovienė iš A.Trečekauskienės nusipirko po 2000/98073 jai Karklėje priklausančio sklypo. Nuo to laiko antstolis ir jo klientas yra bendraturčiai.
Įstatymą galima apeiti
Ne tik su antstolių Selezniovų šeima Trečekauskai dalijasi savo turtu. LŽ pavyko atkapstyti visą sąrašą asmenų, su kuriais VMI viršininko pavaduotojas pasiruošęs apsigyventi bendrame kieme. Regioniniame parke sklypų dalinti negalima, o ant senų pastatų leidžiama statyti tik vieną sodybą. Bet tai nesustabdo Trečekauskų, išparduodančių dalimis A.Trečekauskienės sklypą.
2007 metais A.Trečekauskienė kelias tūkstantąsias jai priklausančio 9,8 ha sklypo Karklėje dalis pardavė savo vyro pavaldiniui, Šiaulių mokesčių inspekcijos viršininkui, S.Trečekausko senam draugui ir bendrakursiui Evaldui Vaineikiui, Palangos verslininkams Vladui Taučiui ir Danutei Taučiuvienei, jau minėtai antstolių Selezniovų šeimai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Režimo skyriaus viršininkui Egidijui Kuzmarskiui, Danguolei Beržanskienei (Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas - Virgilijus Beržanskis), Romanai Navikienei, chirurgui Artūrui Razbadauskui ir M.Romerio universiteto, kur S.Trečekauskas mokėsi teisės, katedros vedėjui Sauliui Katuokai.
Šiuo metu UAB „Vakarų projektai“ jau rengia detalųjį sklypo planą. Numatyta užstatyti 100 arų, greta kotedžų bus iškastas nemažas tvenkinys. A.Trečekauskienės 9,8 ha sklypas ribojasi su gretimu 9,8 ha sklypu, kuriame taip pat numatyta užstatyti 100 arų bei įrengti tvenkinį. Gretimo sklypo savininkas - S.Trečekauskas.
Naivu manyti, kad visa ši kompanija gyvens viename name. Greičiausiai Trečekauskai, kaip ir kai kurie kiti apsukruoliai, gaus leidimą statyti sodyboje ne tik gyvenamąjį namą, bet ir vasaros svečių namą, pirtį, jaują, klojimą ir pagalbinius ūkio statinius. Tokius pageidavimus A.Trečekauskienė yra pareiškusi dėl kito sklypo. Tad visai galimas dalykas, kad Šiaulių AVMI vadovo E.Vaineikio namas vadinsis tvartu, už uosto saugumą atsakančio E.Kuzmarskio kotedžas - klojimu, verslininkų Taučių pastatas - vištide ir t. t.
Tokių pavyzdžių saugomose teritorijose jau apstu: Kuršių nerijoje atsirado restoranas, vadinamas laivu, moteliais jachtininkams pavadinti pastatai virto privačiais kotedžais. Ar verta stebėtis apsukruolių nebaudžiamumu, jeigu net mokesčių inspekcijos vadovai ieško būdų, kaip apeiti įstatymą?
Rūta SKATIKAITĖ
